Stebino skrydžio trukmė
„Rytų Europos keleiviai pasaulyje išsiskiria plojimais nusileidus lėktuvui. Tuomet turbūt plojo visi dviejuose oro uostuose – Vilniuje ir Kopenhagoje, – nes maršruto atidarymas reiškė, kad Lietuva dar viena gija susijo su Vakarų pasauliu, kuriam ji ir priklausė. Tuo metu tokių sąsajų labai trūko“, – sako Rūta Jucienė, Skandinavijos skrydžių bendrovės SAS vadovė Baltijos šalims ir Rusijai.
Prieš 25-erius metus iškilmingoje ceremonijoje Kopenhagos oro uoste Danijos transporto ministras Kajus Ikastas kartu su Lietuvos laikinuoju reikalų patikėtiniu Danijoje Daliumi Čekuoliu, kuris vėliau tapo Lietuvos ambasadoriumi šioje šalyje, perkirpo simbolinę pirmojo skrydžio į Vilnių juostelę. Ministras pranašiškai paminėjo, kad Kopenhaga bus Baltijos šalių vartai į Europą – šiuo metu vien ši bendrovė į Danijos sostinę iš Lietuvos skraido 32 kartus per savaitę, kai buvo startuota vos su trimis reisais per savaitę.
Pirmojo skrydžio keleivių sąrašas buvo įspūdingas: tai ne tik Danijos transporto ministras, bet ir Norvegijos ir Švedijos transporto ministrai Kjellas Opsethas ir Matsas Odellas, tuometinis bendrovės prezidentas Janas Carlzonas ir kiti bendrovės vadovai, Danijos verslininkų delegacija, kuri atvyko užmegzti pirmųjų verslo ryšių su Lietuva bei užsienio šalių žurnalistai. Nusileidusius svečius pasveikino tuometinis faktinis Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Istorinio skrydžio dalyvis D. Čekuolis, kuris šiuo metu yra Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Prancūzijoje, pasakoja, kad labiausiai jam į atmintį įstrigo skrydžio trukmė.
„Atmintyje man labiausiai įstrigo skrydžio trukmė: nė valandos neskridome, o jau leidžiamės. Kaip netoli buvo tas kitas, Laisvės pasaulis, į kurį tiek metų ėjome. Buvo savotiškas jausmas – po ilgų mėnesių nebuvimo Lietuvoje, praleidus kelias valandas gimtinėje, po kelių valandų lipti į tą patį lėktuvą ir skristi atgal į Kopenhagą. Laukė darbų karuselė. Neprisimenu koks buvo oras, bet tą dieną visada įsivaizduoju labai šiltą ir saulėtą“, – prisiminimais dalinasi D. Čekuolis.
Kartu su maršrutu Lietuvoje buvo atidarytas ir SAS biuras – Lietuvą pasiekė vienos pirmųjų užsienio investicijų. 1992 metais biure, vadovaujami Mareko Pederseno, dirbo devyni darbuotojai. SAS Lietuvoje atstovavo ir aviakompanijoms „Austrian airlines“ ir „Swissair“ – Kopenhaga jau tuomet buvo didelis oro transporto mazgas, kuriame kilo ir leidosi lėktuvai iš Amerikos kontinentų, Azijos ir kitų Europos šalių, todėl buvo tikimasi, kad lietuviai pasinaudos galimybe pažinti pasaulį greitai ir patogiai.
Bilietus pardavinėjo užsienio valiuta
Už pirmuosius skrydžio bilietus lietuviai galėjo mokėti tik užsienio valiuta. Prasidėjus pirmiesiems skrydžiams, Lietuvoje dar cirkuliavo rubliai, kuriuos vėliau pakeitė talonai. Litas buvo įvestas tik po pusantrų metų. Ekonominiu požiūriu tai buvo labai neramūs laikai: per 1992 m. kainos parduotuvėse išaugo 600 procentų, o rublis buvo dolerio atžvilgiu nuvertėjo 85 proc. Esant tokiam valiutos nuvertėjimui bilietų pardavimas doleriais buvo normali praktika, siekiant apsisaugoti nuo valiutų svyravimų ir infliacijos.
Lietuvius turėjo stebinti ir bilieto kaina. Ji siekė apie 500 dolerių. Nors šiais laikais ši suma neatrodo įspūdinga, tačiau 1992 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje po mokesčių siekė vos 4100 talonus, o dolerio kursas, kai tik buvo įvesti talonai, buvo 250 talonų už dolerį. Vadinasi, skrydžio bilietas talonais siekė net 125 tūkst.! Kaip teisingai prognozavo tuometinis skandinavų oro linijų bendrovės vadovas Lietuvoje M. Pedersenas, įvedus litą lietuviams „keliai į visą pasaulį bus atviri“. Iš tiesų – stabilizavus ekonominę aplinką Lietuvoje prasidėjo sparti civilinės aviacijos plėtra.
Atidarydama maršrutą Kopenhaga-Vilnius bendrovė įgyvendino savo strategiją sujungti visas tris Baltijos šalis su Šiaurės Europa. Jau nuo 1989 m. lapkričio lėktuvai keturis kartus per savaitę skraidė iš Stokholmo į Taliną, vėliau atidarytas ir maršrutas Stokholmas-Ryga. Iš viso 1992 m. skandinavų lėktuvai į Baltijos šalis per savaitę skraidydavo po trylika kartų.
„Žvelgiant į dvidešimt penkerių metų bendradarbiavimo istoriją ir tai, kur dabar atsidūrė Lietuva pagal skrydžių geografiją, galima pasidžiaugti, kad bendrovė žvelgė toliaregiškai ir tapo šių permainų pirmeive. Pirmieji skrydžiai buvo lyg palaikymas jaunai valstybei ir turėjo simbolinę reikšmę. Dabar galime kalbėti apie tvarią plėtrą – vasaros sezonu vien tik mūsų bendrovė per savaitę iš Baltijos šalių skraidys iki 109 kartų, t. y. beveik dešimt kartų daugiau nei iš pradžių“,– sako R. Jucienė, Skandinavijos skrydžių bendrovės SAS vadovė Baltijos šalims ir Rusijai.
Jūratė Baltrušaitytė, Lietuvos oro uostų komercijos direktorė, sako, kad per ilgus savo veiklos Lietuvos rinkoje metus ši bendrovė yra viena iš 5 daugiausiai keliautojų pervežančių oro vežėjų Lietuvos rinkoje.
„Tai viena iš ilgalaikių Lietuvos oro uostų partnerių: Vilniaus oro uoste ši bendrovė veikia daugiau nei dvidešimt, o Palangos – daugiau nei dešimt metų. Lietuvos Respublikos kūrimo pradžioje ši bendrovė buvo tvirtas ir stabilus oro vežėjas, užtikrinęs Lietuvos pasiekiamumą greičiausiu būdu. Neabejotinai tuo metu skandinavų bendrovė smarkiai prisidėjo prie aktyvaus bendradarbiavimo su Skandinavijos šalių verslais ir investuotojais. Šiuo metu bendrovė prisideda skatindama ir turistų srautą“, – teigia J. Baltrušaitytė, Lietuvos oro uostų komercijos direktorė.
