Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Norkaus teigimu, noras gyventi saugiau nėra atsitiktinis – kiekvienais metais kriminalinių nusikaltimų žemėlapis pildosi vis gausesne statistika. „Nenuostabu, kad vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip apsaugoti savo turtą nuo ilgapirščių, o šalia namų stengiasi sukurti saugią aplinką. Klientai dažnai teiraujasi, kokios galimybės ir naujovės padėtų užtikrinti didesnį saugumą namuose ir aplink juos“, – sakė G. Norkus.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovo, šiandien daugiabučių ir privačių namų gyventojai tikrai turi iš ko pasirinkti – saugos priemonių arsenalas labai didelis. Pastaruoju metu bendruomenėse gyvenantys kaimynai vis dažniau ne tik rūpinasi vieni kitais, bet ir domisi vaizdo stebėjimo galimybėmis daugiabučių kiemuose, atvirose ir uždarose automobilių stovėjimo aikštelėse, vaikų žaidimų aikštelėse ir kitose teritorijose“, – kalbėjo G.Norkus.

Akyli kaimynai – saugumo garantas

Saugos tarnybos „Mano sauga“ vadovas Gediminas Jankauskas akcentavo, kad akyli kaimynai dažniausiai užkerta kelią vagystėms. „Žmonėms nuolat patariame, kad savaitgaliui ar kitam ilgesniam laikui išvykdami ši namų įspėtų kaimynus, su kuriais palaiko draugiškus santykius. Jei tai individualus namas, jiems įtarimą galėtų sukelti privažiavęs automobilis, vaikštantys pašaliniai asmenys. Daugiabučiuose namuose kaimynai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į kaimyninį butą – tai irgi aktualu dėl vagysčių. Praktika rodo, kad veikti planuojantys vagys dažnai pasidomi „aukų“ dienotvarke“, – teigė G. Jankauskas.

Vis dažniau kaimynai kooperuojasi ir dėl saugumo į pagalbą pasitelkia ne tik vieni kitus, bet ir vaizdo kameras. „Pastebime tendenciją, kad daugiabučiai namai vis labiau pripažįsta vaizdo kamerų naudą. Jos įrengiamos saugoti mašinų ir vaikų žaidimų aikšteles, taip pat laiptines, liftus. Pirma, tai veikia prevenciškai ir piktadariai nedrįsta bendro turto vogti ar niokoti. Antra – jei visgi kažkas pasikėsina, kameros kaltininkus užfiksuoja. Tokiu būdu saugesni jaučiasi visi iki vieno“, – akcentavo G. Jankauskas.

Saugos tarnybos praktikoje – nemažai atvejų, kai būtent vaizdo kameromis saugojęsi kaimynai išvengė didesnių nuostolių. „Vieni gyventojai kamerą įsirengė požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Į ją kartą pro užtvarą įėję vagys nuo automobilių ėmė lupti valytuvus. Mes vaizdą stebėjome tiesiogiai, todėl vagis ten pat ir sulaikėme. Panaši situacija yra buvusi su dviračių vagimis. Kiek kartų saugos ekipažas išprašė įtartinai besielgusius asmenis, jau net neskaičiuojame“, – pasakojo G. Jankauskas.

Neseniai vaizdo kameros padėjo išaiškinti ir vieną visiems kaimynams bendrą problemą. Įrengtas naujas ir brangus liftas vis būdavo išpurvinamas, netrukus atsirado nubraižymų. Peržiūrėjus įrašus paaiškėjo, kad vienas kaimynas liftu vežasi dviratį ir nekreipia dėmesio nei į purvus, nei į purvasaugius, kurie nubraižė apdailą. Išaiškinus šį „kriminalą“, daugiabučio administratorius gyventojus papildomai paragino saugoti bendrą turtą.

Kaimynų aplaidumas kainuoja brangiai

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovo, geri kaimynai rūpinasi ne tik savo, bet ir kaimynystėje gyvenančių žmonių turtu. „Bet kokia avarija, įvykusi pas kaimyną, akimirksniu gali pridaryti žalos visiems aplinkiniams gyventojams, todėl atsakingi kaimynai turėtų prižiūrėti vamzdynus, kad neužlietų vandeniu kitų, privalėtų laikytis priešgaisrinių reikalavimų, kad nesudegintų kaimynystėje gyvenančių žmonių turto“, – sakė G.Norkus.

Jo teigimu, dar svarbesnis kaimynų bendruomeniškumas yra saugantis nuo vagystės. Kaimynai, pamatę įtartinus asmenis prie durų, turi atkreipti į juos dėmesį ir informuoti būsto savininką bei, esant reikalui, kviesti policijos pareigūnus. Jei pamatote ar pajaučiate nelaimingą atsitikimą kaimynų patalpose, nedelsdami kvieskite tarnybas: gaisrininkus, pastato administratorių, avarinę tarnybą ar policiją.

Užsakymo nr.: PT_74149910