elaimės, su kuriomis gyventojai Lietuvoje susiduria dažniausiai, yra vandentiekio avarijos.
Tyrimo duomenimis, net 62 proc. žmonių labiausiai bijo vagystės. Nelaimės, kuri atsitinka dažniausiai – būsto užliejimo vandeniu – baiminasi tik 9 proc. gyventojų, taip pat tiktai 15 proc. yra įsibauginę gamtos stichijos sukeltų padarinių.
„Gal bus netikėta, tačiau vidutinė vagių sukeliama žala nėra tokia didelė. Finansinių nuostolių patiriama daugiau ir namuose esantis turtas suniokojamas labiau, jei įvyksta vandentiekio ar kitos avarijos. Vanduo sukelia kur kas didesnius nuostolius, nes nukenčia ir pastato konstrukcijos – sienos, lubos, grindys, vamzdynai, kuriuos reikia remontuoti“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Būtina reaguoti žaibiškai
Pasak bendrovės „Mano būstas“ Avarinės tarnybos vadovo Gintaro Rabikio, gyventojai turi patys saugotis ir nuolat stebėti naudojamas sistemas, kad kuo daugiau avarijų būtų galima išvengti. „Dažniausia būsto užliejimo priežastis – trūkusios žarnelės, todėl jas reikia profilaktiškai tikrinti ir, jei būklė kelia įtarimą, būtinai pakeisti. Taip pat rekomenduojame sistemoje naudoti chromuotus vamzdelius, nes jie pasižymi didesniu patvarumu. Išvykstant iš namų ilgesniam laikui, reikia užsukti vandens padavimo į butą ventilius. Emigrantams ar ilgesniam laikui namus paliekantiems žmonėms patariame būsto raktus palikti artimiesiems, o jei gyvenate daugiabutyje – apie išvykimą reikėtų informuoti namo administratorių“, – sakė G. Rabikis.
Pasak „Mano būsto“ atstovo, po bet kokios būste įvykusios nelaimės daugiausia kainuoja vidaus apdailos atnaujinimas. „Vamzdynai ir elektros sistemai paprastai reikia skirti mažiau lėšų. Jei vidaus apdaila nukenčia ne bute, o laiptinėje ar kitose bendrose patalpose, darbus organizuoja namo administratorius ir kainą derina su kaimynais“, – tvirtino G. Rabikis.
G. Norkaus teigimu, ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus.
„Dažniausiai ugnis pažeidžia elektros sistemą, vamzdynus ir vidaus apdailą. Vidaus apdailos atnaujinimas kainuoja daugiausiai, ją gyventojai susitvarko individualiai, o jei gaisras nuniokoja bendro naudojimo patalpas, tuomet kaina derinama su kaimynais, o darbus organizuoja namo administratorius. Jeigu gaisras sugadina sistemas, trikdančios kasdieninę gyventojų buitį, avarijos likviduojamos nedelsiant“, – kalbėjo G. Rabikis.
5 skubūs žingsniai, kaip elgtis kilus gaisrui Jūsų būste:
- Praneškite priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai telefonu 01 arba 112.
- Ugniai išplitus, nebandykite jos gesinti.
- Kuo skubiau išeikite iš būsto.
- Uždarykite duris, bet jų neužrakinkite.
- Nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais ir bendradarbiaukite su atvykusiais ugniagesiais.
Vagystė namuose – nemaloni patirtis
Įvykus vagystei, draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė išmokama žala siekia 900 eurų. „Būtina atkreipti dėmesį, kad žmonės patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir daug neigiamų emocijų. Jie netenka mamos paliktų papuošalų, kompiuteryje saugomo nuotraukų archyvo ar mokslinio darbo. Šias emocijas ištrina tik laikas, tačiau apsidraudus būstą bus išvengta finansinių nuostolių,“– sakė G. Norkus.
Jo teigimu, įvykus vagystei būtina nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas ir netvarkyti patalpų, kol vietos neapžiūrės policija. „Jei būste išdaužomi langai, būtina operatyviai užtaisyti angas, kad į patalpas negalėtų patekti pašaliniai asmenys, gyvūnai ar atmosferiniai krituliai“, – teigė G. Norkus.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ praėjusiais metais nuostolius atlygino daugiau nei dešimčiai tūkstančių namų ir butų gyventojų.
Užsakymo nr.: PT_74044992