Draudimo bendrovė „Gjensidige“ drauge su DELFI pradeda du mėnesius truksiantį projektą, kurio tikslas – aptarti, kaip galime apsaugoti savo namus. „Gjensidige“ pakvietė partnerius ir ekspertus aptarti būsto saugumo klausimus bei pasidalinti patirtimi, kaip tinkamai prižiūrėti savo namus, apsisaugoti nuo avarijų, gaisrų, vagių, gamtos stichijų ir kitų negandų.
Policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, „Mano būsto“ namų meistrai, „Mano saugos“ namų apsaugos specialistai, „Gjensidige“ draudimo ir kiti ekspertai DELFI rubrikoje „Namai namučiai“ dalinsis patirtimi, kokios didžiausios bėdos ir saugumo spragos slypi mūsų namuose ir kaip užbėgti galimoms nelaimėms už akių.
„Kiekvienas iš mūsų neabejodamas pasakytų, kad didžiausias kiekvieno mūsų turtas yra būstas, tačiau matome, kad toli gražu ne svarbiausių prioritetų sąraše yra buto ar namo saugumo klausimai. Patiriame avarijas, įsilaužimus, įsiplieskia gaisrai, ištinka kitos nelaimės, kurių galėjo ir nebūti, jei būtume laiku ir iš anksto pasirūpinę nedideliais, bet reikšmingais saugumo aspektais savo namuose. Tad pakvietėme įvairių sričių ekspertus susiburti bendram projektui ir pasidalinti patirtimi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį savo namuose, kad jie iš tiesų mums taptų saugia tvirtove“, - sakė „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Didžiausia grėsmė – vamzdynuose
Draudimo specialistai teigia, kad dažniausia avarijų namuose priežastis – užliejimai. „Mano būsto“ paslaugos į namus „Mano meistras“ universalus technikas Edvinas Grinkevičius sako, kad dažniausiai problemos butuose kyla dėl netvarkingų arba susidėvėjusių karšto ir šalto vandens vamzdynų. Per juos ėmęs tekėti vanduo – dažniausia butų užliejimo priežastis.
„Ne mažiau problemų kyla, jei bute karšto ir šalto vandens užsukimo ventiliai yra susidėvėję, parūdiję ir dėl to nebeatlieka savo funkcijos. Neįsitikinę, ar jie tvarkingi, žmonės bando namie pakeisti maišytuvus ir taip užlieja kaimynus. Priminsiu, kad, neužsukus vandens bute, maišytuvų keisti iš vis negalima“, – įspėja Edvinas Grinkevičius.
Jis rekomenduoja namuose periodiškai apžiūrėti kanalizacijos vamzdžius, esančius už tualeto ir vonios. Jei jie seni, gaminti iš ketaus ir dar parūdiję, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau atsiras mikroįtrūkimai ir vanduo ims pamažu sunktis. Blogiausia, jei tai pastebi žemiau gyvenantis kaimynas.
Vagis vilioja nepatvarios durys
Paklaustas apie didžiausią būsto saugumo problemą, Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis atkreipė dėmesį į kelias svarbius aspektus.
„Nepakankamas dėmesys skiriamas lauko durų ir langų saugumui – svarbu pasirūpinti tinkamomis saugos priemonėmis, atsižvelgiant į gyvenamosios aplinkos ypatumus. Tačiau esama atvejų, kad įsigyjamos saugios durys, spynos, signalizacija, tačiau žmonės lengvabūdiškai jomis nesinaudojama. Neretai paliekamos nerakintos durys, praviri langai, garažų vartai, neįjungiama signalizacija“, – įspėja policijos atstovas.
Jis pataria nepamiršti ir geros kaimynystės – svarbu gerinti santykius su kaimyninių butų ar namų gyventojais ir taip kurti saugią aplinką. Geri kaimynai padės tinkamai ir laiku reaguoti į grėsmę.
Saugos tarnybos „Mano sauga“ direktorius Gediminas Jankauskas priduria, kad vagys yra labai atidūs – juos vilioja nepatvarios spynos, neįstiklinti pirmojo aukšto balkonai ir matomose vietose padėti vertingi daiktai. Dėl to, įrengiant signalizaciją bute ar name, patariama įrengti judesio daviklius visuose kambariuose, ne tik ant durų ar langų.
„Praktika rodo, kad vagystėms būna ruošiamasi, todėl pastaruoju metu siūlome mąstyti kaimyniškai ir įrengti kameras namo prieigose, laiptinėse, liftuose, terasose, požeminėse aikštelėse ir kt. Prevencijos atžvilgiu tai yra patikimiausia naujovė“, – pasakoja „Mano saugos“ vadovas.
Dažniausiai gaisrus prisišaukiame patys
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas sako, kad dažniausiai gaisrai kyla žmonių gyvenamose patalpose, ir apie 80 proc. būsto užsiliepsnoja dėl pačių žmonių kaltės – neatsargaus ar neatsakingo elgesio.
Dažniausiai gaisrus sukelia neatsargus elgesys su ugnimi, netvarkinga elektros instaliacija ar nesaugus elektros prietaisų naudojimas, netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai, net be priežiūros paliktas gaminamas maistas bei žvakės.
„Žmonės nesuvokia, kad net paprastas kasdienis veiksmas gali lemti gaisrą. Neretai trūksta žinių, patirties ir informacijos. Pavyzdžiui, ne kiekvienas galėtų atsakyti, kiek ir kokio galingumo elektros prietaisų galima jungti į elektros lizdą. O kai kam nesuprantama net tai, kad rūkymas lovoje tėra vienas žingsnis iki mirties“, – įspėjo Aurimas Gudžiauskas.
Jis pabrėžė, kad gaisras sukelia pavojų ne tik degančių patalpų gyventojams, bet ir greta esantiems kaimynams. Juk kilus gaisrui, žmonės turi vos keletą minučių išeiti į saugią vietą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas neslepia, kad gyventojų žinios, kaip gelbėtis nuo gaisro, yra labai menkos. Todėl jis rekomenduoja iš anksto su šeimos nariais namuose aptarti, ką ir kaip reikėtų daryti, pajutus namuose dūmų, dujų kvapą ar pamačius liepsną.
Kad gaisras nekainuotų gyvybės
Aurimas Gudžiauskas sako, kad gaisrą gesinantys specialistai susiduria su skaudžiausiai žmonių nelaime – namus ir artimus žmones praradusiomis šeimomis.
„Gaisrai kiekvienais metais sunaikina tūkstančius pastatų ir nusineša daugiau kaip 100 žmonių gyvybes. Todėl turėtume būti atsakingi ne tik už save, bet ir už artimuosius bei šalia gyvenančius žmones. Gaisrams galima užbėgti už akių – patikrinti elektros instaliacijas, naudoti tvarkingus elektros prietaisus, neperkrauti elektros tinklo. Krosnimis namus šildantys gyventojai turėtų laiku valyti krosnis ir dūmtraukius, prižiūrėti, kad juose nebūtų plyšių“, – patarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.
Jis rekomendavo kaskart, išeinant iš namų, įvertinti, ar namai paliekami saugūs – ar išjungti elektros prietaisai, ar nepalikti įjungti šildymo prietaisai, ar telefonų ir kiti krovikliai ištraukti iš elektros lizdų, ar neliko įjungta viryklė ir t.t. O kad gaisras būtų laiku pastabėtas ir pridarytų kuo mažiau nuostolių, specialistas rekomendavo įsirengti namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius ir turėti gesintuvą bei nedegų audeklą.
Užsakymo nr.: PT_73948068
