Tačiau kas turėtų būti labiau suinteresuotas darbuotojo kvalifikacijos tobulinimu – į darbus įsisukęs darbuotojas ar geresnių įmonės rezultatų besitikintis darbdavys?

„Verslui, ypač inovatyviam, reikalingi gebantys kurti žmonės, o tokių yra nedaug. Galbūt tai yra švietimo sistemos, o galbūt ir gyvenimiškų nuostatų pasekmė – didelė dalis mūsų šalies darbuotojų nesistengia tobulintis. Dauguma mano, kad mokymosi įstaigoje ar darbe įgytų žinių jiems pakanka, nors taip nėra“, – pastebi V. Levickis.

Pašnekovo teigimu, nuolat tobulėja technologijos, įranga, todėl darbuotojui būtina atnaujinti žinias, pravartu ir po darbo paskaityti profesiniam tobulėjimui naudingos literatūros, straipsnių.

„Lietuvos darbo rinkoje galima išskirti profesionalus, galinčius rasti gerai apmokamą darbą ir tuos, kurių įgūdžiai neatitinka įmonių poreikio. Pastarieji save neretai vertina geriau, nei jų potencialūs darbdaviai. Jei žmogus nenusiteikęs mokytis, jam gali būti sunku išlikti darbo rinkoje“, – sako pašnekovas.

Ragina suklusti darbdavius

Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės teigimu, nors asmeninė darbuotojų iniciatyva tobulėti profesinėje srityje yra pageidaujama ir sveikintina, tačiau ji ne visada įmanoma dėl laiko ar finansų stygiaus.

„Darbuotojų kvalifikacijos kėlimu turėtų rūpintis ir darbdaviai. Tai naudinga abiems pusėms – darbdaviai gali išugdyti geresnius, produktyvesnius ir kūrybingesnius darbuotojus, o darbuotojams bus sudaromos galimybės lengviau rasti darbą, išlikti konkurencingiems, prisitaikyti prie rinkos poreikių ar persikvalifikuoti“, – pastebi R. Armonienė.

Ūkio ministerijos atstovės teigimu, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą skatina ir ES investicijų priemonės, pavyzdžiui, Ūkio ministerijos administruojama ES investicijų priemonė „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“.

Skirs daugiau nei 11 mln. Eur

Daugiausiai į pramonės ir gamybos įmones orientuota priemone „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ bus dalinai finansuojami įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, kvalifikacijai arba jos daliai įgyti bei mokymai kvalifikacijai tobulinti darbo vietoje. Didžiausia vienam projekte dalyvaujančiam mokomam asmeniui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 1 500 Eur.

„Planuojama, kad 30 proc. mokymų sudarys teoriniai, 70 proc. – praktiniai užsiėmimai, kuriuose bus mokoma, pavyzdžiui, kaip suvirintojams dirbti su naujausia technika“, – sako R. Armonienė.

Šia priemone kviečiamos pasinaudoti privataus sektoriaus bei valstybės ir savivaldybės įmonės. Įmonėms skiriamo finansavimo dydis sieks iki 360 000 Eur, mažiausia vienam projektui numatyta finansavimo suma – 7 500 Eur.

Paraiškas įmonės kviečiamos teikti iki 2017 m. vasario 21 d. Kvietimui skirta 3,67 mln. Eur Europos Sąjungos investicijų. Iš viso 2014-2020 m. periodu Ūkio ministerijos administruojamai priemonei „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ numatyta daugiau nei 11 mln. eurų.

Daugiau informacijos apie priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ galima rasti Ūkio ministerijos (www.ukmin.lt) arba ES investicijų (www.esinvesticijos.lt) svetainėse.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.

Europos sąjungos investicinių fondų programa

Užsakymo nr.: PT_73237910