Tik priminsiu, kad normalioje demokratijoje ne veltui opozicijos atstovams atitenka tokie postai, kurie atsakingi už politikos kontrolę, priežiūrą, etiką. Galima sakyti, kad opozicija yra valdančiųjų sąžinė – skiepai nuo totalitarizmo. Opozicija būtina, nes valdančiųjų rankose visa galia ir valia.
Šiuo atveju parsidavėliai ir apsimetėliai yra ta opozicijos dalis, kuri iš tiesų nėra jokia opozicija, o patogus valdančiųjų įrankis. Už palankumą valdantiesiems jie gavo ir gaus postų, kurie pagal reglamentą priklauso opozicijai. Mainais – jokios kritikos ir jokių balsavimų prieš valdančiųjų valią.
Padlaižūno balsas
Ar būtinai „darbiečiai“ ir „socdemai“ privalėjo balsuoti prieš premjerę I.Šimonytę? Ne! Jei balsuotų už ją, tai būtų tiesiog padori valia, tikslas kuo greičiau suformuoti vyriausybę, pradėti dirbti. Tai nereikštų jokio padlaižiavimo valdantiesiems ir vargu ar suskaldytų opozicijos tolimesnį darbą. Tačiau taip nenutiko. Nutiko visai kitaip.
Dabar Seime be visų pandeminių suprantamų dalykų vyksta demokratijos spektaklis, kuomet valdantieji ir tam tikra opozicija iš esmės imituoja diskusiją, tačiau veikia išvien. Žinoma, tai reikia daryti kaip nors užslėptai, nes valdžios galios kartelis gali nepatikti visuomenei, kuri tikėjosi Seimo su stuburu.
Turiu pasakyti, kad valdantieji bei jų kišeninė opozicija yra labai prasti aktoriai. Dar prieš patvirtinant premjere I.Šimonytę daugelio akys krypo į keistąją opoziciją – „darbiečius“ ir „socdemus“ – kaip jie elgsis.
Pasielgė kaip reikėjo. Kas susilaikė, o kas balsavo kojomis – nepasirodė salėje. Taip „konstruktyvioji opozicija“ kompensavo sergančius ir karantine sėdinčius valdančiuosius liberalus, lyg koks virusas būtų mutavęs ir prisitaikęs prie valdančiųjų.
O ar nebūtų sąžiningiau, jei socialdemokratai tiesiog būtų savo balsais palaikę naująją premjerę? Iš šalies tai atrodytų gana normaliai. Ypač jei prieš tai ši opozicijos dalis nebūtų apdalinta postais. Juk vis tiek išrinks – kam tempti gumą ir maivytis? Kaip sakė „socdemų“ frakcijos vadas A.Sysas – „čia ne darželis“. Ar tikrai?
O dabar atrodo, kad geriau lai „socdemai“ ir „darbiečiai“ oficialiai prisijungia prie valdančiosios koalicijos, užuot vaidinę oponuojančius. Gal tuomet ir po ministeriją gautų? Juk slapčia apie tai svajoja.
Tiesa, aš šias partijas suprantu. Jiems kiekvienas postas ir valdančiųjų trupiniai – galimybė išgyventi iki kitų rinkimų. Tik išgyventi toli gražu nereiškia gyventi. Tokia opozicija parodo, kad ji yra tiesiog skystimas, kurio per kitus rinkimus žmonės nerinks. Nepadės nė didžiausios investicijos į reklamos kampanijas.
Paaukoti liberalą
Konservatoriai nemoka ne tik pralaimėti, bet ir laimėti. Tai, kad jie formuoja sau palankią opoziciją ir neduoda didžiausiai opozicijos jėgai jiems priklausančių postų, – elementarus kerštas. Tiesiog reikia menkinti ir niekinti visus, kurie yra kitokios ideologijos. Prie tokios valdžios gerai dera maitos ištroškę šakalai ir gaujos be lyderių. Kad ir kokių partijų vardais jie save vadintų.
Kodėl apie tai kalbu? Didžiausia valdančiųjų politinė jėga į pačius sudėtingiausius postus stato liberalus arba tuos, kuriuos galės lengva ranka vėliau paaukoti. Juk liberalai ir „darbiečiai“ – abi šios partijos yra teisiamos. Jas bus lengva valdyti, jei kiltų konfliktų.
Beje, ar pamenate, kaip dėl anglų kalbos kliuvo A.Butkevičiui ir S.Skverneliui? Kažkodėl šis trūkumas nekliudo į Krašto apsaugos ministrus siūlyti A.Anušauską. Šiame poste anglų kalba tikrai bus reikalinga.
P.Gražulis dėl savo žemiškų paklydimų su moterimis yra maišomas su purvais. O ar tikrai valdantieji visi tokie šventuoliai? Ten nėra skyrybų, meilužių ar vienos šeimos vaikų nuo skirtingų tėvų?
Ar mums tikrai reikia paskirti ministrais tuos, kurie įkliuvo pareigūnams, vairavo išgėrę, skyrė Europos milijonus savo šeimai ar tiesiog neturi jokios reikiamos kompetencijos, bet tupi partijos viršūnėje?
Žinoma, geriau skirti ministrais tuos, kurie nėra konservatoriai – paleisti nuogus į dilgėles. Manau, kad toks likimas laukia Sveikatos ir Teisingumo ministrų. Jie yra paaukoti tam, kad vėliau ant pjedestalio ramiau užliptų konservatoriai.
Užsienio reikalų ministras? Kodėl tokie patyrę titanai kaip Ž.Pavilionis ir A.Ušackas yra mažiau tinkami nei tikrai tokio bagažo neturintis partijos pirmininkas G.Landsbergis? Gal dėl to, kad anie du yra krikščioniškojo flango atstovai, o ne konservatoriškojo klano dalis?
Žinau, ką reiškia būti opozicijoje. Labai pamatuota aiški kritika padeda valdantiesiems išvengti klaidų, o kartais ir piktnaudžiavimo. Vieningas ir sąžiningas opozicijos darbas beveik garantuoja sėkmę kituose rinkimuose. Bedantė opozicija iš esmės kenkia Lietuvai kone tiek pat kaip nekompetentingi galios ir įtakos vergai valdantieji.