Ką mums šis atvejis sako apie patį Olegą Šurajevą ir jį į Seimą pasikvietusius asmenis?
Visų pirma, pamatęs nepagarbų svečiuose Seime buvusio viešo asmens Olego Šurajevo elgesį su parlamentarais jų darbo vietoje įžvelgiau, jog prieš mano akis buvo ne šiuolaikinis humoristas, o viduramžių juokdarys. Ne modernus ir šiuolaikiškas juoko menininkas, o ypatingą funkciją turintis veikėjas.
Kas yra humoristas? Tai žmogus, kuris pasižymi humoro jausmu, kitaip tariant, suprantantis, kas yra pokštai, kas yra juokinga ir komiška. Tai žmogus, kuris jaučia ir supranta, kur, kada ir kaip juokauti. Net ir humoristas supranta, kad įsibrauti į kito žmogaus erdvę ir trikdyti jo veiklą užgauliais žodžiais ir kitais būdais yra nepagarbu.
Tačiau yra ir kita humoristo versija. Senovinė. Nelabai pagarbi. LRT televizijos laidoje „Istorijos detektyvai“ kažkada profesorė dr. Raimonda Ragauskienė pasakojo, kad „juokdarys – ne profesija, o funkcija“. Jo vaidmuo buvo tarnauti karaliui ir užgauliai ar net žiauriai išjuokti karaliui neįtinkančius asmenis. Susidoroti su opozicija. Pasak mokslininkės, šį vaidmenį karaliaus dvare žmogus turėjo atlikti iki pat mirties: pajuokavęs dvare juokdarys negalėjo nusiimti apsiausto ir tapti paprastu dvariškiu. Lietuvos istorijos instituto mokslininkė pasakojo, kad juokdarys turėjo nuolat vilkėti kvailą kostiumą su asilo ausimis ar prikabintais varpeliais ir visą laiką pokštauti – net valgydamas ar tiesiog sėdėdamas. O nevaidinti juokdario vaidmens buvo neįmanoma.
Taigi, kas įvyko mūsų Seime 2023 metų kovo 14 dieną? Humoristas Olegas Šurajevas iki vakar daugybei žmonių dėl savo visuomeninės veiklos ir paramos Ukrainai buvo ir greičiausiai liks įkvėpėju, dėl ko užsikrovė sau ypač atsakingą misiją. Taip pat ir naštą, jog savo elgesiu nesugriaus gauto pasitikėjimo. Tačiau vakar jis pasielgė kaip senovinis juokdarys ir pasirinko naują vaidmenį. Nežinau, kas jį pakvietė į Seimą ir ar tai padaręs žmogus žinojo, ką darys jo svečias. Jei tai buvo atsakingas pareigas einantis žmogus iš valdančiųjų partijų (valdžios atstovas) ar politikus aptarnaujantis darbuotojas, tuomet situacija labai primena laikus, kai valdžią turintys asmenys kitų lūpomis ir elgesiu padaro tai ir taip, ko patys nedrįsta. Tyčiojasi iš kitų ne savo, o juokdario pavidalu. Kažkuria prasme tai išdavė vakar matytas dalies Seimo narių krizenimas pamačius, kaip O. Šurajevas elgiasi su kitais Seimo nariais.
Tarnauti visuomenei ar tarnauti kuriai nors politinei jėgai – du skirtingi dalykai. Būti pilietišku ir būti politiniu aktyvistu – irgi ne sinonimai. Paprastai žmonės jaučia, kur yra ribos. Vakar mūsų viešajame gyvenime, mano nuomone, daugelį ribų peržengė mūsų visuomenės atstovas. Kol kas savo poziciją tokio elgesio atžvilgiu principingai parodė tik Seimo narys Jurgis Razma ir Seimo apsauga, kurie sustabdė patyčias Seime. Tačiau ar sustos tai visuomenėje ir kaip mes toliau elgsimės? Užmiršime, pateisinsime ar net palaikysime tokį elgesį? O kaip jaučiasi ir kuo save mato šiandien pats Olegas Šurajevas? Nes būti humoristu ir juokdariu – du skirtingi dalykai.
