Pagrindinis tai lemiantis veiksnys yra tai, ar dalyviai sudaro aljansus ir susitaria dėl bendrų tikslų bei strategijų, naujienų agentūrai dpa sakė protesto akcijų tyrėjas Tareqas Sydiqas.
Vokietijoje kelias savaites vyksta demonstracijos prieš kraštutinius dešiniuosius, paaiškėjus, kad ekstremistai susitiko aptarti „reemigracijos“, konkrečiau, milijonų imigrantų priverstinio deportavimo, koncepcijos. Susitikime dalyvavo kai kurie AfD, taip pat opozicinių krikščionių demokratų ir dešiniųjų frakcijos „Werteunion“ įstatymų leidėjai.
T. Sydiqas, Marburgo Pilypo universiteto Konfliktų tyrimų centro tyrėjas, kuris specializuojasi socialinių judėjimų srityje, sakė, kad jį nustebino didelės demonstracijos visoje šalyje, vykusios praėjus vos kelioms dienoms po to, kai paaiškėjo šie faktai. Pasak jo, įspūdį padarė ir tai, kad į gatves išėjo ne tik didžiųjų miestų, bet ir kaimo vietovių gyventojai.
Protestai gali būti modeliuojami pagal dešimtojo dešimtmečio demonstracijų, daugelį paskatinusių remti pabėgėlius, pavyzdį. Be to, dabartiniai protestai galėtų politizuoti žmones ir skatinti demokratiją, sakė jis.
Šeštadienį Berlyne, Freiburge ir kituose miestuose į gatves mitinguoti prieš kraštutinius dešiniuosius išėjo mažiausiai 200 000 žmonių.
AfD buvo įkurta 2013 metais kaip daugiausia euroskeptiška partija, tačiau nuo tada tapo žinoma dėl savo kraštutinių dešiniųjų pozicijų imigracijos klausimu.
Daug žmonių protestuoja prieš augantį kraštutinių dešiniųjų ir jų idėjų populiarumą, nes supranta, kad tai taip pat susiję su trečiosios, ketvirtosios ar penktosios kartos Vokietijos piliečiais, sakė jis.
Brėmene surengtas didžiulis mitingas
Vokietijos šiaurės vakarų mieste Brėmene sekmadienį vyko tūkstantinės demonstracijos prieš dešinįjį ekstremizmą, savaitgalį visoje šalyje tęsiantis kelias savaites trunkantys protestai.
Policijos apskaičiavimais, demonstracijoje dalyvavo apie 16 500 dalyvių, organizatorių teigimu, jų buvo 25 000. Mitingą Brėmene organizavo naujas kairiųjų ir antifašistinių grupių aljansas.
Prieš savaitę į panašų protestą Brėmene susirinko apie 45 000 žmonių.
Sausio 10 d. paskelbus tiriamosios žurnalistikos grupės „Correctiv“ ataskaitą, dideliuose ir mažuose miestuose vyko gatvės protestai. Ataskaitoje buvo atskleista informacija apie lapkritį įvykusį radikalių dešiniųjų ir atskirų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) politikų susitikimą, kuriame buvo aptarti planai deportuoti milijonus imigrantų kilmės žmonių.
Šeštadienio popietę Berlyne istorinį parlamento pastatą, Reichstagą, apsupę žmonės susikibo už rankų ir sudarė žmonių grandinę. Policijos teigimu, akcijoje dalyvavo daugiau kaip 150 000 žmonių, nors kiti teigė, kad jų buvo iki 300 000.
Apie 30 000 žmonių šeštadienį mitingavo rytiniame Drezdeno mieste ir Freiburge, Švarcvaldo kalnų vakariniame šlaite. Dar 25 000 žmonių atėjo į mitingą Bavarijos Augsburgo mieste. Dar tūkstančiai žmonių protestavo kituose mitinguose.
Dauguma Vokietijos piliečių teigia pritariantys protestams prieš kraštutinius dešiniuosius.
Kaip rodo laikraščio „Bild“ sekmadienio leidinio užsakymu atlikta viešosios nuomonės tyrimų instituto INSA apklausa, apie 55 proc. apklaustųjų pritarė demonstracijoms. Tuo tarpu 26 proc. respondentų buvo nusiteikę priešiškai, o 12 proc. – abejingi.
Apklausos dalyvių taip pat buvo klausiama, ar demokratijai Vokietijoje yra iškilusi grėsmė. „Taip“ atsakė 61 proc. respondentų, o trečdalis apklaustųjų teigė nemanantys, kad Vokietijos demokratijai gresia pavojus.
