Privačiuose miesto klubuose, viešbučiuose, ambasadose ir idėjų institutuose vykstančiuose susitikimuose diplomatai domisi D. Trumpo politiniais užmojais bei numatytais kandidatais į postus administracijoje ir gautą informaciją tuojau pat perduoda Europos sostinėms, kuriose dirbantiems politikams, dedantiems pastangas nutiesti lygiagrečius bėgius NATO bei užtikrinti tolesnę paramą su Rusija kariaujančiai Ukrainai, be galo reikalingos visos įžvalgos.
Ambasadoriams ir diplomatinių atstovybių darbuotojams stengiantis susisiekti su asmenimis, kurie gali žinoti, ką planuoja D. Trumpas, po ambasadas plinta neoficialūs sąrašai, sudaryti iš buvusių aukštas pareigas prie D. Trumpo ėjusių pareigūnų, tokių kaip tuometinis nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as, valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, nacionalinio saugumo patarėjas Robertas O’Brienas ir Keithas Kelloggas, buvusio viceprezidento Mike’o Pence’o vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Susitikimai ne visada būna malonūs ir kartais viršų paima emocijos, tačiau, kaip teigia du juose dalyvavę asmenys, dažniausiai diplomatai tiktai stropiai klausosi. Kad ir kaip būtų, susitikimų šiuo metu reikia visiems, tiktai vieniems juos susiorganizuoti paprasčiau, kitiems – sunkiau.
Didesnių šalių, ne vienus metus Vašingtone dirbantiems ambasadoriams D. Trumpo ratas yra atviresnis negu tiems, kurie JAV sostinėje – naujokai, be to, atstovauja gana mažoms šalims.
Artėjant lapkritį įvyksiantiems JAV prezidento rinkimams stebimas sujudimas gerokai skiriasi nuo situacijos prieš 2016 metų rinkimus, kai daugelis diplomatų manė, kad pergalę iškovos Hillary Clinton, todėl beveik nesidomėjo nei D. Trumpo bendražygiais, nei respublikonų prioritetais užsienio politikos srityje.
Atrodo, kad svarbią pamoką visi išmoko.
„Didelio nerimo nejaučiame, nes žinome, kad prie D. Trumpo viskas susiveda į santykius, – CNN sakė vienos Europos šalies diplomatas, į Vašingtoną atvykęs dar praeitos D. Trumpo kadencijos laikais. – Stengiamės jais pasirūpinti ir perduodame sostinei, kad ministro pirmininko kabinetas privalo užmegzti asmeninį ryšį su D. Trumpu tuoj pat po jo išrinkimo.“
Nors ir neaišku, kiek įtakos D. Trumpui ir jo kampanijai dar gali turėti konkretūs sąraše atsidūrę asmenys, kai kurie peno įžvalgoms ieškantys diplomatai užmetė gana platų tinklą: jie lankosi respublikonų analitinėse organizacijose, stengiasi pabendrauti su buvusio D. Trumpo kabineto nariais ir kt.
Tačiau, kaip informavo D. Trumpo vyriausiasis patarėjas, kampanija jokių susitikimų neinicijavo.
„Dviejų pakopų“ NATO modelis
Po to, kai D. Trumpas atitinkamai pakomentavo NATO per vieną iš kampanijos renginių, kai kuriems diplomatams per susitikimus teko išgirsti, kad D. Trumpo pareiškimų nereikia suprasti pažodžiui.
„Tai tik kampanijai skirtos kalbos, iš tikro jis taip negalvoja“, – pasakė vienas Europos diplomatas, aiškindamas, kas buvo pasakyta per susitikimą.
Bet apie tai, kad 2 proc. siekiančios išlaidos bus laikomos nekvestionuojamu tikslu, teko išgirsti kiekvienam, o kai kurie išklausė griežtų įspėjimų apie grėsmę Aljansui, jeigu tas tikslas nebus pasiektas.
„Jeigu juos neramina būsima prezidento D. Trumpo reakcija, jų valioje imti ir ką nors padaryti, – nurodė Victoria Coates, patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoja D. Trumpo administracijoje. – Šioje planetoje neatsiras nė vieno, kuris jiems pasakytų: „Na, viskas gerai. Įtikinsiu D. Trumpą, kad nesitrauktų iš NATO. O jūs galite nesijaudinti dėl 2 proc.“ Tas, kas taip sako, tiesiog meluoja.“
Daugeliui Europos šalių ambasadorių buvo pasakyta, kad D. Trumpas ketina svarstyti „dviejų pakopų“ NATO modelį, numatantį, kad šalys, kurios nesugeba pasiekti tikslinių 2 proc., turėtų atsidurti antrojoje pakopoje, kuriai netaikomas NATO 5 straipsnis, garantuojantis viso Aljanso išteklių sutelkimą ginant bet kurią užpultą valstybę narę.
„Jis visada kalbėjo apie finansinę NATO krizę, – priminė kitas anksčiau D. Trumpo komandoje dirbęs pareigūnas. – Jo požiūris į tai liks toks pat rimtas ir būtent tai mes sakome [diplomatams].“
Visgi Europos diplomatus neramina ne tik NATO.
D. Trumpas garsėja tiesmukais, neapgalvotais pareiškimais, lygiai kaip netikėtais įniršio priepuoliais, atkreipė dėmesį vienas ambasadorius, aiškindamas, kuo pagrįstas visų nerimas dėl neprognozuojamų veiksmų.
„Kalbu apie bendrą tendenciją, o ne kažką konkretaus. Juk reikalai gali pakrypti labai netinkama linkme, jeigu sprendimai bus priimami kone spontaniškai, neturint pakankamai informacijos, neįvertinant galimų antrinių arba tretinių pasekmių“, – sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas ir priminė apie praėjusios kadencijos metu išryškėjusį D. Trumpo polinkį politikoje dalyvauti per „Twittter“.
D. Trumpo administracijoje dirbęs pareigūnas, paklaustas, ką mano apie nenuspėjamą D. Trumpo natūrą, nurodė, kad visus, net ir D. Trumpo priimamus sprendimus lydi jų įgyvendinimo procedūra. Bendraudamas su įvairiomis Vašingtone veikiančiomis ambasadomis, buvęs pareigūnas, kaip pats nurodė, išsamiai paaiškino, kad D. Trumpui apibrėžus galutinį tikslą jo kabinetas drauge su juo ieško optimalių būdų, kaip tą tikslą pasiekti.
Kai kuriems Vašingtone reziduojantiems užsienio valstybių diplomatams buvo pasakyta, kad, įgyvendinant D. Trupo planą užbaigti karą Ukrainoje, abidvi pusės būtų paragintos susėsti prie derybų stalo ir susitarti dėl ugnies nutraukimo.
Jeigu D. Trumpas iškovotų pergalę lapkritį įvyksiančiuose rinkimuose, jisai turbūt jau kitą dieną po išrinkimo arba po inauguracijos kreiptųsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jau tada pradėtų kalbą apie derybas, nurodė asmuo, žinantis, koks yra D. Trumpo nusiteikimas.
Anot šaltinio, kad šalys sutiktų sėsti prie derybų stalo, D. Trumpas veikiausiai užsimins apie karinę JAV pagalbą Ukrainai, rašo CNN.
Europiečiai baiminasi, kad D. Trumpui ėmusis lyderystės, Ukraina gali netekti dalies savo teritorijos, tačiau galutinis tikslas yra padaryti galą žmonių žūtims.
„Jei Ukraina nori ir toliau gauti pagalbą, ji turi atsisėsti ir derėtis, o jeigu Rusija nenori, kad [JAV] suteiktų Ukrainai didelę pagalbą, ji taip pat turi atsisėsti ir derėtis, – sakė CNN šaltinis. – Tai anaiptol nereiškia nei paklusimo Ukrainos valiai, nei sutikimo duoti V. Putinui viską, ko jis nori.“
