JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė tai liudijantį dokumentą.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas Vašingtone įteikė JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ratifikavimo dokumentus.
Švedija yra jau 32-oji Aljanso narė.
Pirmadienį NATO būstinėje Briuselyje bus iškelta šalies vėliava.
Švedija prie Aljanso jungiasi po to, kai naujasis Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas antradienį pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Švedijos narystę NATO. Vengrijos parlamento vasario 26 d. priimto įstatymo projekto pasirašymas užbaigė Švedijos narystės ratifikavimo procesą, nes Vengrija yra paskutinė ratifikavusi šalis.
NATO taisyklės reikalauja, kad visos NATO narės oficialiai praneštų Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad ratifikavo Švedijos priėmimo protokolus.
Stokholmas pateikė paraišką 2022 m. gegužę po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Vengrija buvo paskutinė NATO šalis, ratifikavusi Švedijos narystę, nors Budapeštas sąjungininkėms žadėjo, kad nebus paskutinis.
Rusijos invazija 2022 m. vasario mėnesį paskatino Švediją ir kaimyninę Suomiją pateikti paraiškas įstoti į Aljansą, nutraukus ilgai trukusią abiejų šalių neprisijungimo prie karinių blokų politiką. Suomija tapo Aljanso nare 2023 m. balandį.
Ketvirtadienį, likus kelioms valandoms iki iškilmingos ceremonijos, U. Kristerssonas socialiniame tinkle X parašė, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jam pranešė, jog „visos NATO valstybės narės priėmė mūsų stojimo protokolą, ir pakvietė Švediją prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties“.
Oficialiame JAV valstybės departamento pranešime sakoma, kad ketvirtadienį įsigaliojo „Šiaurės Atlanto sutarties protokolas dėl Švedijos Karalystės prisijungimo“. Švedijos įstojimas reiškia, kad visos NATO sąjungininkės, įskaitant JAV, yra įsipareigojusios ginti šalį, jei ji būtų užpulta, tą patį turi daryti ir Švedija, atsinešanti į Aljansą nemenką gynybos pramonę, jau aprūpinančią kelias NATO valstybes.
Rusija pažadėjo imtis „atsakomųjų priemonių“ dėl Švedijos įstojimo į NATO, ypač jei šalyje bus dislokuoti Aljanso kariai ir bazės.
Neseniai Švedijos transliuotojo SR atlikta apklausa parodė, kad dauguma švedų mano, jog šalis paaukojo pernelyg daug, kad taptų NATO nare, bet daugiau nei trys ketvirtadaliai įsitikinę, jog NATO sustiprins šalies saugumą.
Švedijos priėmimą į NATO vilkino Turkija, reikalavusi, kad Stokholmas, garsėjantis liberalia prieglobsčio politika, imtųsi griežtų priemonių prieš Ankarai priešiškus kurdus. Vėliau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareikalavo imtis veiksmų, kai protestuotojai, pasinaudoję Švedijos įstatymais dėl žodžio laisvės, išniekino musulmonams šventą koraną.
Be to, Turkija siekė įsigyti JAV gamybos naikintuvų F-16 ir Vašingtonas sutiko su tokia perspektyva. Turkija taip pat baiminosi užsitraukti JAV sankcijas dėl svarbių karinių įsigijimų iš Rusijos. Turkijai ratifikavus Švedijos narystę, Joe Bideno administracija sausį patvirtino karo lėktuvų F-16 pardavimą Turkijai už 23 mlrd. dolerių. Tuo pačiu metu JAV pritarė ir pažangesnių lėktuvų F-35 pardavimui Graikijai, taip pat NATO narei ir istorinei Turkijos varžovei, už 8,6 mlrd. dolerių.
Net ir gavusi Turkijos pritarimą, Švedija susidūrė su paskutine kliūtimi – Vengrijos pritarimu. Nacionalistas premjeras Viktoras Orbanas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas ir dažnai kaišioja pagalius Vakarams. Galiausiai ilgai vilkinęs Vengrijos parlamentas vasario 26 d. ratifikavo Švedijos narystę, o kovo 5 d. įstatymą pasirašė naujasis Vengrijos prezidentas T. Sulyokas. Taip buvo užbaigtas Švedijos narystės ratifikavimo procesas.
