Vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazėje K. Kallas, kuri Estijos vyriausybei vadovauja nuo 2021 metų, nurodyta kaip „ieškoma pagal Baudžiamąjį kodeksą“, neįvardijant kaltinimų.
Pasmerkė Maskvos „bauginimo taktiką“
Estijos ministrė pirmininkė K. Kallas antradienį pasmerkė Rusijos „bauginimo taktiką“ po to, kai Maskva ją ir dar kelis Europos valstybės tarnautojus paskelbė „ieškomais“ dėl menamo jų dalyvavimo nugriaunat sovietmečio memorialus.
Buvusios sovietų respublikos Estija, Latvija ir Lietuva sovietmečio memorialus griovė nuo tada, kai atgavo savo nepriklausomybę, o Rusijai užpuolus Ukrainą šis procesas įgijo dar didesnį pagreitį.
Antradienį Rusija pranešė į dėl „paminklų sovietų kariams nugriovimo“ ieškomų asmenų sąrašą įtraukusi keletą asmenų, tarp kurių yra ir K. Kallas.
„Rusijos Federacijos sprendimas nieko nestebina, kadangi tokia yra jos įprastinė bauginimo taktika“, – pareiškė K. Kallas, žadėdama toliau teikti pagalbą karo draskomai Ukrainai ir kovoti su „rusų propaganda“.
Artėjant antrosioms Rusijos invazijos metinėms, Estija ir kitos Baltijos šalys toliau ištikimai remia Ukrainą ir siekia parūpinti jai daugiau karinės ir finansinės pagalbos.
K. Kallas Maskvos sprendimą pavadino „išgalvotu“ bei bandymu „užčiaupti Estiją“.
„Aš netylėsiu, aš toliau tvirtai remsiu Ukrainą ir sieksiu stiprinti Europos gynybą“, – pridūrė ji.
Visose trijose Baltijos šalyse, kurios dabar yra Europos Sąjungos narėmis, gyvena nemenkos rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva, nuo seno buvę įtempti, dėl konflikto Ukrainoje tapo dar prastesni.
Pirmiau vasarį Maskva iškvietė Baltijos valstybių diplomatus, kaltindama šias šalis mėginant „sabotuoti“ kitą mėnesį Rusijoje įvyksiančius prezidentinius rinkimus.
