Lira pasiekė žemiausią lygį per beveik du mėnesius – tai didžiausias nuosmukis tarp besivystančių rinkų valiutų, kadangi R. T. Erdogano grasinimai dėl galimų atsakomųjų veiksmų pakurstė rinkos susirūpinimą.
„Jei reikės, mes uždarysime Incirliką, – pareiškė jis sekmadienį „AHaber“ televizijai. – Jei reikės, uždarysime ir Kureciką.“
R. T. Erdogano grasinimai yra aiškiausias ženklas, kad Turkijos pasipriešinimas Jungtinėms Valstijoms gali eskaluotis. Ankstyvojo perspėjimo radaras Kurecike yra kritinė NATO balistinių raketinių gynybos pajėgumų dalis.
Netoli Sirijos įsikūrusią Incirliko oro bazę Pentagonas naudoja taktiniams branduoliniams ginklams saugoti ir atakoms prieš „Islamo valstybę“ rengti.
Prieš kelis dešimtmečius tai buvo pagrindinė Amerikos šnipinėjimo lėktuvo U-2 eksploatavimo vieta – kol 1960 m. virš Sovietų Sąjungos nebuvo numuštas amerikiečių pilotas Francis Gary Powersas.
Turkija ir toliau tęsia sandorį dėl Rusijoje pagamintų S-400 baterijų ir planuoja pasirašyti susitarimą su Maskva dėl bendros raketų gamybos. NATO narės tvirtina, kad toks pirkinys nesuderinamas su Ankaros naryste bloke, o JAV Senato Užsienio reikalų komitetas balsavo už sankcijas, kurios galėtų įmurkdyti Turkiją į naują ekonominę suirutę.
„Jeigu jie imsis tokių priemonių kaip sankcijos, mes atsilyginsime tuo pačiu, – pabrėžė R. T. Erdoganas. – Abiem šalims labai svarbu, kad JAV mūsų santykiuose nežengtų neatitaisomų žingsnių.“
Susitarimas su Maskva pabrėžia tiek Turkijos ambicijas vaidinti vis labiau nepriklausomą regioninės politikos vaidmenį, tiek turkų ir amerikiečių abipusio pasitikėjimo nykimą.
Dvišaliai ryšiai kelis mėnesius buvo įtempti dėl Turkijos karinės agresijos šiaurinėje Sirijos dalyje prieš JAV remiamą kurdų miliciją bei kitų problemų.
Per savaitgalį Turkija nusprendė dislokuoti dronus separatistinėje Kipro turkų valstybėje (Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje), garsėjant ginčams dėl energijos Viduržemio jūros rytinėje dalyje; pirmieji bepiločiai orlaiviai atvyko pirmadienį.
R. T. Erdoganas taip pat susitiko su Libijos ministru pirmininku Fayezu al-Sarrajumi, prieš tai pareiškęs, kad yra pasirengęs dislokuoti Turkijos karius šioje Šiaurės Afrikos šalyje, jei tik ji to paprašys. R. T. Erdogano vyriausybė pateikė parlamentui patvirtinti atskirą karinio bendradarbiavimo susitarimą su Libija.
Turkijos troškimas bet kokia kaina tapti regiono lydere reiškia, kad ji nėra linkusi eiti į kompromisus su savo pagrindine NATO sąjungininke. JAV perspėjo, kad Turkija gali būti pašalinta iš „Lockheed Martin Corp.“ programos F-35 bei patirti sankcijas pagal du teisės aktus, leidžiančius nubausti subjektus, vykdančius verslą su Rusijos valstybe.
Svarbiausias JAV susirūpinimas yra tas, kad rusiška sistema gali būti panaudota rinkti žvalgybos duomenis apie naikintuvo F-35, kurį Turkija norėjo įsigyti ir padėjo sukurti, slaptus pajėgumus.
R. T. Erdoganas taip pat įspėjo JAV nepripažinti masinių armėnų žudynių paskutiniais Osmanų imperijos gyvavimo metais – taigi prieš šimtmetį – „genocidu“. Jis pareiškė, kad Turkijos parlamentas atsakydamas galėtų ištirti, ar JAV nevykdė Amerikos čiabuvių sistemingo genocido politikos.
