Dyzelinio kuro kainos Rusijos vartotojams šoko į neregėtas aukštumas – vien praeitą savaitę jos pakilo 10 proc., byloja oficialūs duomenys. Benzinas taip pat Rusijoje šiuo metu kainuoja brangiausiai per pastarąjį pusmetį, o tai 20 proc. daugiau nei metų pradžioje. Kainų pokyčius lėmė pasiūlos kontrolė ir gamybos sumažėjimas (vis daugiau naftos perdirbimo bendrovių priverstos ne savo noru stabdyti veiklą).
Praeitą trečiadienį dronai pridarė didelių problemų dviem Rusijos energijos gigantui „Rosneft“ priklausančioms degalų saugojimo talpykloms, esančioms maždaug už 500 kilometrų nuo sienos su Ukraina. Po atakos degalai užsiliepsnojo. Nuo panašių ukrainiečių atakų šiais metais jau nukentėjo daugiau nei dešimt naftos perdirbimo bendrovių devyniuose Rusijos regionuose, o oficialusis Kyjivas teigia, kad Rusijos naftos perdirbimo pramonė – teisėtas karo taikinys.
„Čia kaip situacija su uodu – kai negali jo rasti, negali jo nudobti, o jis kiekvieną naktį sugrįžta ir siurbia tavo kraują, kankina ir alina. Tenka pripažinti, jog tai puiki strategija, kaip šiek tiek nuimti įtampą nuo fronto linijų“, – „Politico“ sakė buvęs Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos pareigūnas ir NATO planuotojas Philipas Ingramas.
Į situaciją Maskva sureagavo drastiškai sumažindama degalų eksportą, dabar jis siekia istorines mažumas. Praeitą savaitę Rusija eksportavo vos 712 tūkst. tonų dyzelinio kuro ir benzino. Tą pačią 2023 metų savaitę užsienio šalims buvo parduoda daugiau nei 844 tūkst. tonų.
Rusijai tai opi tiek politinė, tiek karinė problema. Pigus kuras ne tik gyvybiškai svarbus Rusijos karo pastangoms, bet ir yra viena iš esminių Vladimiro Putino garantijų visuomenei, savotiškas priešnuodis vėluojantiems atlyginimams ir paliegusiam rubliui.
Pergalės strategija?
Panašu, kad kol kas puikiai pasiteisinanti Ukrainos pasirinkta strategija artimiausiu metu niekur nedings.
Kalbėdamas su vietos žiniasklaida, Rusijos Nacionalinio energijos saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, jog degalų kainos artimiausiu metu greičiausiai nesumažės – neatmetama galimybė, kad jau labai greitai Rusijai gali tekti importuoti benziną, kurio atsargos saugomos kaimyninėje Baltarusijoje.
Praeitais metais Maskva buvo priversta įvesti benzino ir dyzelinio kuro eksporto draudimą – pritrūko degalų vietos rinkoje, kur istoriškai kainomis visada bandyta įsiteikti vairuotojams ir dirbtinai stumtelėti žemės ūkio sektorių.
Kuro kainos kyla visame pasaulyje, o tarpininkai, užsieniui parduodami pigų vietos rinkai skirtą benziną, be skrupulų pildosi kišenes ir taip kuria klestinčią juodąją rinką. Maskva draudimą lapkritį panaikino, tačiau kovą dėl Ukrainos atakų buvo priversta vėl jį sugrąžinti.
Nors dauguma Vakarų šalių ir liovėsi importavusios rusišką benziną ir dyzelinį kurą, Jungtiniai Arabų Emyratai kartu su keliomis Pietų Afrikos ir Šiaurės Afrikos valstybėmis ir toliau perka rusiškus degalus, nes šie pigūs, arba vėliau juos pakartotinai eksportuoja dėl finansinės naudos. Dabar Maskvai teks rinktis – ar pasistengti maksimaliai išauginti pinigų srautus kariniams tikslams, ar pasirūpinti, kad tiek karių, tiek civilių bakai būtų pilni.
„Ukrainos taikomos „fizinės sankcijos“ gali labai veiksmingai paspartinti tikrąsias. Kyjivas aptiko technologinę Rusijos silpnąją vietą, ir ukrainiečių dronų atakos, nukreiptos prieš šalies naftos perdirbimo infrastruktūros objektus, sustiprina Vakarų sankcijų poveikį, nes naftos perdirbimo gamyklos ir taip susiduria su rimtais iššūkiais prireikus keisti vakarietišką įrangą, įsigyti atsarginių dalių ir programinės įrangos“, – sako Rusijos ekonomikos ekspertė iš Tarptautinio strateginių studijų instituto Maria Šagina.
Tik Ukrainos pastangos sutrikdyti Kremliaus degalų ir pinigų srautus neabejotinai atneš daugiau mirčių ir destrukcijos, todėl savo nerimą viešai jau išreiškė net Jungtinės Amerikos Valstijos. Tokie aukšto rango pareigūnai kaip gynybos sekretorius Lloydas Austinas perspėjo dėl Kyjivo dronų atakų poveikio pasaulinei energijos rinkai. Maskva taip pat aktyviai taikosi į Ukrainos infrastruktūrą, naikindama elektros tiekimo sistemą ir panardindama milijonus žmonių į tamsą.
Kyjivas, nepaisydamas visų perspėjimų, pažadėjo padaryti viską, kas jo galioje, kad Rusijos galimybės ir toliau kariauti būtų apribotos. Tokios atakos „yra efektyvios, nes naikina naftos perdirbimo ir kitą šaliai gyvybiškai svarbią infrastruktūrą“, sako buvęs Jungtinės Karalystės žvalgybos pareigūnas Ph. Ingramas. Anot jo, ši strategija „ateinančius dešimtmečius neabejotinai bus studijuodama kariškių rengimo mokyklose“.
