Dabar G. Wildersas praktiškai nebeturi galimybių sudaryti daugumos vyriausybės, nors vilties dėl mažumos ministrų kabineto vis dar yra.
G. Wildersas NSC pasitraukimą tinkle X pavadino „nuviliančiu“. „Nyderlandai nori šios vyriausybės, o dabar Peteras Omtzigtas traukiasi, nors šiandien dar kalbėjomės“, – rašė jis.
G. Wilderso Laisvės partija (PVV) lapkritį vykusiuose rinkimuose gavo šokiruojančius 26 proc. balsų ir tapo didžiausia politine jėga naujame parlamente. Tik iki daugumos 150 vietų parlamente partijai trūksta 37 mandatų, tad tenka derėtis ir ieškoti bendraminčių.
Rinkimus laimėjusios partijos lyderis pirmiausia galvojo apie keturių krypčių aljansą su liberalkonservatoriais iš VVD, vadovaujamais postą paliekančio ministro pirmininko Marko Rutte, populistine ūkininkų politine jėga BBB ir Naujojo socialinio sandorio partija NSC – centro politinės krypties startuoliu, vadovaujamu buvusio krikščionio demokrato Pieterio Omtzigto.
Tik antradienį P. Omtzigtas netikėtai pareiškė, kad pirmasis derybų etapas baigtas, pridūrė esąs šokiruotas duomenų apie planus Nyderlandų biudžeto klausimais ir konstatavo, jog neketina būti dalimi vyriausybės, dalijusios išlaidų pažadus, žinodama, kad jų negalės ištesėti.
Ekonomikos ekspertai teigia, kad naujajai vyriausybei struktūriniam išlaidų mažinimui teks surasti papildomus 17 mlrd. eurų, o tai vis labiau erzina NSC ir VVD, kurie pasisako už viešųjų išlaidų didinimą.
Tiesa ta, kad, kaip vėliau žurnalistams pripažino pats P. Omtzigtas, būtent išlaidos ir buvo tas paskutinis šiaudas, sulaužęs kupranugariui nugarą. NSC lyderis savo programoje pasisakė už „gerą valdyseną“ bei „naują politiką“, o kartu su G. Wildersu formuoti vyriausybę niekada pernelyg nesvajojo.
Jau nekalbant apie Konstitucijai prieštaraujančius antiislamiškus pasiūlymus, radikaliosios dešinės provokatorius žada užbaigti laisvą Europos Sąjungos darbuotojų judėjimą, didinti naftos ir dujų gavybą, keturiolikmečius atvesdinti į suaugusiųjų baudžiamuosius teismus ir nutraukti karinę paramą Ukrainai.
Deryboms pirmininkaujantis buvęs vidaus reikalų ministras Ronaldas Plasterkas trečiadienio vakarą susitiko su likusiais trimis potencialiais koalicijos partneriais, o apie pasiektą progresą parlamentui atsiskaitys pirmadienį.
Analitikų teigimu, dabar įmanomi keli scenarijai: vieni labiau tikėtini nei kiti, rašo „The Guardian“. „Omtzigtas davė aiškiai suprasti, kad jam šis derybų etapas baigtas, tačiau procesas nenutrūko. Jis sutiktų vėl kalbėtis, jeigu tik pasikeistų derybų turinys. O kol kas likę trys partneriai ir toliau tarsis dėl mažumos vyriausybės, kurią galbūt oficialiai ar neoficialiai kažkaip paremtų ir NSC“, – teigia politikos mokslininkė iš Amsterdamo universiteto, profesorė Sarah de Lange.
Anot politikos ekspertės, kol kas panašu, kad PVV, BBB ir VVD, kurios visos trys išreiškė nusivylimą P. Omtzigto sprendimu, „akivaizdžiai puikiai sutaria“: „Kol kas galima teigti, jog kitos galimybės nelabai daug žadančios“.
Ekspertų grupės „Clingendael Institute thinktank“ ekspertas Remas Kortewegas teigia, jog tam, kad mažumos vyriausybė būtų tvari, VVD turėtų ruoštis formaliai įsitraukti į G. Wilderso vadovaujamą koaliciją, o ne tik pasiūlyti paramą parlamente.
Naujoji partijos lyderė Dilan Yesilgoz-Zegerius po rinkimų sakė, kad į koaliciją su G. Wildersu neis, tačiau dabar patiria didelį rinkėjų spaudimą apsigalvoti. „Sunku įsivaizduoti, kaip baigsis G. Wildersui, jeigu ji nepersigalvos“, – konstatuoja R. Kortewegas.
Antras variantas, priimtinas P. Omtzigtui, tačiau atmestas G. Wilderso, galėtų būti „darbinis kabinetas“ su „ekspertais“ – nebūtinai iš politikos pasaulio, vadovaujančiais technokratinio stiliaus vyriausybei, turinčiai parlamento paramą.
Alternatyvi VVD, NSC ir Darbo/Žaliųjų kairės aljanso koalicija, vadovaujama buvusio Europos Komisijos vicepirmininko Franso Timmermanso, kuris parlamento rinkimuose liko antras, „nuo pat pradžių atrodė menkai tikėtina“, konstatuoja R. Kortewegas.
Dauguma politikos lyderių, įskaitant ir F. Timmermansą, pripažįsta, jog rinkimus laimėjo dešiniojo sparno partijos, o tai įrodo, kad šalies piliečiai norėtų dešinės pakraipos vyriausybės, o ir galimybės tą ir padaryti išnaudotos dar tikrai ne visos.
Nauji rinkimai – dar viena teorinė galimybė – menkai tikėtini, pabrėžia R. Kortewegas, nes ir juos laimėtų ne kas kitas, o tas pats G. Wildersas, kurio PVV partija, remiantis naujausiomis viešosios nuomonės apklausomis, galėtų gauti iki 50 vietų parlamente.
Abu analitikai akcentuoja, jog procesas dar tik įsibėgėja, o ankstesnės vyriausybės taip pat buvo sėkmingai sudarytos gerokai po to, kai iš derybų pasitraukė bent vienas iš pirminių numatytų partnerių. Ankstesnei Nyderlandų vyriausybei taip pat prireikė rekordiškai ilgo laiko – net 299 dienų.
Net jeigu partneriai ir sutartų dėl politinių reikalų, pabrėžia S. de Lange, sunkiausia dalis laukia pačioje pabaigoje – nuspręsti, kam atiteks koks portfelis.
„Akivaizdu, jog yra daugybė priežasčių, kodėl G. Wildersas nebūtų geriausias premjeras. Be to, tiek PVV, tiek BBB turės kaip reikiant pasukti galvą, ieškodami ministrų darbams tinkamų kandidatų. Sunkiausia užduotis formuojant vyriausybę gali būti ne programa, o personalas“, – sako ekspertė.
