„Naujausias nuosprendis dar viename fiktyviame teismo procese prieš Aleksejų Navalną yra nepriimtinas. Šis savavališkas nuosprendis yra reakcija į jo drąsą kritiškai pasisakyti prieš Kremliaus režimą“, – internete paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis.
Prancūzijos vyriausybė irgi reagavo į nuosprendį penktadienį pareikalavusi paleisti A. Navalną, o jo teismo procesą pavadino „teisminiu persekiojimu“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai sakė, kad vyriausybė ragina Rusiją „nedelsiant ir be jokių sąlygų išlaisvinti A. Navalną ir tą patį padaryti su visais politiniais kaliniais“.
Prancūzija „kuo griežčiausiai smerkia nuosprendį“, sakoma jos pareiškime.
„Neteisingos sąlygos, savavališki pagrindai ir neteisėti šio teismo proceso rezultatai įrodo, kad A. Navalnas patyrė teisminį persekiojimą, o Rusijos valdžios institucijos negerbia tinkamo proceso ir teisinės valstybės principų“, – sakoma jame.
JAV penktadienį taip pat pasmerkė Rusiją ir pavadino A. Navalno teismą „neteisingo teismo neteisinga pabaiga“.
„Jungtinės Valstijos smerkia Rusijos teismo tolesnį opozicijos politiko ir kovos su korupcija kampanijos dalyvio Aleksejaus Navalno nuteisimą ir apkaltinamąjį nuosprendį, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime. – Kremlius daugybę metų bandė nutildyti A. Navalną ir neleisti, kad jo raginimai siekti skaidrumo ir atskaitomybės pasiektų Rusijos žmones“.
Ten pat, kur A. Navalnas – dar 20 tūkst. rusų
Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas penktadienį taip pat pasmerkė Rusijos teismo nuosprendį A. Navalnui ir paragino jį nedelsiant paleisti.
„Šiandien opozicijos veikėjui Aleksejui Navalnui paskelbtas naujas nuosprendis kelia naują rimtą susirūpinimą dėl teisminio persekiojimo ir teismų sistemos panaudojimo politiniais tikslais Rusijoje“, – sakoma Volkerio Türko pareiškime.
JT vyriausiasis žmogaus teisių įgaliotinis apgailestavo, kad „19 metų laisvės atėmimo bausmė buvo grindžiama neaiškiais ir pernelyg plačiais kaltinimais „ekstremizmu“ ir buvo paskirta po uždaro teismo proceso, kuris vyko kalėjimo, kur A. Navalnas jau atlieka dvi kitas 11 su puse metų trukmės laisvės atėmimo bausmes, patalpose“.
A. Navalnas buvo suimtas 2021 metais, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apsinuodijimo, dėl kurio kaltina Kremlių.
Nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijoje buvo suimta apie 20 tūkst. žmonių už įvairias akcijas prieš karą, įskaitant įrašus socialinėje žiniasklaidoje, sakė V. Türkas.
Kai kurie jų buvo įkalinti už tariamai melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą, o šimtai kitų nubausti už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“.
V. Türkas taip pat atkreipė dėmesį į smarkiai išaugusį kaltinimų šnipinėjimu ir išdavyste skaičių, kai bandoma nuteisti žmones, kurie „tik naudojasi savo žmogaus teisėmis“. „Visi savavališkai sulaikyti asmenys turėtų būti nedelsiant paleisti“, – sakė jis.
