Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį per vizitą Kyjive pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo pajėgas humanitarinei pagalbai teikti. Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo prieš kaimynę, atsargiai reaguoja į šį pasiūlymą.
„Bijau, kad dar per anksti apie tai kalbėti“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. „Pirmiausia turime sudaryti paliaubas. Turime pamatyti Rusijos atsitraukimą. Turi būti pasiektas koks nors Ukrainos ir Rusijos susitarimas, ir manau, kad derybos vis dar vyksta.“ „Visada gerai pamąstyti, kas bus po to, bet pirmiausia turime tai pasiekti“.
Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas sakė, kad siūloma taikos palaikymo misija yra „viena iš galimybių ir, žinoma, turime ieškoti visų galimybių, kurios gali padėti Ukrainai“. Tačiau jis sakė, kad dislokavimui reikės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, kurioje Rusija turi veto teisę, pritarimo.
Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as sakė, kad prieš priimdamas bet kokius sprendimus jis pirmiausia turi „išnagrinėti detales“ dėl to, kas atsitiks.
NATO atmeta Ukrainos prašymus įsikišti į konfliktą, taip pat atsisako nustatyti neskraidymo zoną siekiant padėti sustabdyti Rusijos bombardavimus. JAV vadovaujamas Aljansas teigia, kad jo tiesioginis dalyvavimas Ukrainoje, kuri nėra NATO narė, gali sukelti konfrontaciją su Rusija, galinčią peraugti į branduolinį karą. Vietoj to NATO sąjungininkės siunčia ginklus, kad padėtų Ukrainos pajėgoms ginti savo šalį, ypač gyvybiškai reikalingas nešiojamąsias prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų sistemas.
Maskva perspėjo, kad bet koks tiekimas yra teisėtas jos kariuomenės smūgio tikslas. Tačiau NATO gynybos ministrai tvirtina, kad toliau siųs ginklus į Ukrainą. „Mes palaikome jų gebėjimą gintis ir toliau palaikysime juos žengiant į priekį“, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
