Latvija turi 172 km ilgio sieną su Baltarusija, kuri yra artima Rusijos sąjungininkė. Tai ir dalis ES išorės sienos. Padėtis ten įtempta, nes migrantai iš krizių apimtų regionų mėgina patekti į Baltijos šalį. Tai toleruoja ar net tikslingai skatina baltarusių institucijos, siekdamos sukurti politinio spaudimo priemonę. Latvija, jos duomenimis, šiais metais daugiau kaip 13 000 migrantų sutrukdė iš Baltarusijos kirsti žaliąją ES sieną. Pernai jų buvo beveik 5 300.

Priešingai nei Lietuvoje ar Lenkijoje, Latvijoje dar nėra ištisinio barjero palei sieną su atoritariškai valdoma šalimi, kurios dalis eina ir per vandens telkinius.

Nepaisant to, kad netrukus bus užbaigtas tvoros tiesimas, V. Serstas mano, kad ir toliau bus mėginimų neteisėtai kirsti sieną. „Tvora nėra akmeninė siena“, – pažymėjo jis. Jau dabar esą yra apgadintų tvoros atkarpų. „Tačiau tvora suteiks mums laiko reaguoti“, – pridūrė pareigūnas.

Dar viena „didelė problema“, anot jo, yra žmonių kontrabandininkai, kurie padeda migrantams Latvijos pusėje keliauti toliau. „Daugelis tarpininkų mėgina gauti lengvų pinigų ir neteisėtai gabena šiuos asmenis toliau į Europą“, – sakė V. Serstas. Tikslo šalis pirmiausiai yra Vokietija. Daugelis migrantų esą net mano, kad jie jau yra prie sienos su Vokietija ir labai nustemba, nes baltarusiai suteikia jiems klaidingą informaciją. „Jie net nežino, kas yra Latvija ir kur ji yra“, – kalbėjo V. Serstas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)