Kinijos, Saudo Arabijos ir Indonezijos atstovai per privačius susitikimus prašo ES nesutikti su Vašingtono bei Londono siūlymu, leidiniui „Politico“ sakė keturi su situacija susipažinę asmenys. Remiantis vieno iš jų žodžiais, minėtos šalys konfiskavimo idėją vertina ypač skeptiškai ir baiminasi, kad jos įgyvendinimas gali prilygti precedentui.
ES taip pat baiminasi precedento, galinčio sutrikdyti investuotojų pasitikėjimą euru ir paskatinti juos mažiau investuoti į Europos vertybinius popierius, o tai pakenktų Europos valiutos, kaip rezervinės valiutos, statusui. Apie tokį pavojų įspėjo ir Europos Centrinis Bankas. Būtent dėl šios priežasties ES šalys nusprendė naudoti tik pelną, kurį generuoja depozitoriume „Euroclear“ saugomos Rusijos banko įsigytos 190 mlrd. eurų vertės obligacijos. 90 proc. susidarančios sumos, kuri siekia 3–4 mlrd. eurų per metus, ketinama panaudoti perkant Ukrainai skirtus ginklus.
Rusijai „draugiškų“ šalių poziciją galėjo lemti ne tiktai būgštavimai dėl precedento, bet ir nenoras, kad Europa padėtų Ukrainai įveikti Rusijos agresiją, rašo „Politico“.
„Esu linkęs manyti, kad Rusija galėjo paprašyti savo draugų sukelti šiokį tokį triukšmą“, – bendraudamas su „Politico“ sakė ES nepriklausančiai šaliai atstovaujantis aukšto rango diplomatas.
Tiek karinė eskalacija, tiek tikimybė, kad Rusija galėtų pralaimėti, prieštarauja Persijos įlankos valstybių interesams, teigia Theodore’as Karasikas, konsultacinės įmonės „Gulf State Analytics“ vyr. patarėjas. Turint omenyje abipusius dalykinius ryšius ir investicijas, tampa akivaizdu: tos valstybės nenori, kad Rusija subyrėtų, mano ekspertas.
Pernai JAV abiem partijoms atstovaujantys Kongreso nariai pateikė įstatymo projektą – REPO aktą, – pagal kurį šalies prezidentas gali konfiskuoti Rusijos rezervus (5–8 mlrd. dolerių) ir, kaip pagalbą, perduoti juos Ukrainai. Atstovų Rūmams (kuriuose nuo rudens yra įstrigęs daugiau nei 60 mlrd. dolerių apimties pagalbos Ukrainai paketas) pirmininkaujantis Mike’as Johnsonas pažadėjo pasistengti, kad balandžio mėnesį pavyktų susitarti dėl naujų pagalbos Kyjivui pasiūlymų. Kalbėdamas apie pasiūlymus, M. Johnsonas užsiminė ir apie REPO akto priėmimą.
Baltieji rūmai tokią idėją vertina palankiai. Kaip teigia JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas, prezidento administracija pritaria įstatymo projekto tikslams, be to, apie rezervų panaudojimą aktyviai kalbasi su sąjungininkais bei partneriais, įskaitant ir Didžiojo septyneto šalis, nes siekia imtis koordinuotų veiksmų, kurių tikslas – priversti Rusiją atlyginti Ukrainai padarytą žalą.
Nors įšaldyti Rusijos rezervai, visų pirma, yra Europoje, o ne JAV, Vašingtono sprendimas dėl jų konfiskavimo suteiks JAV jėgų pradėti daugiau reikalauti iš europiečių, mano Davidas Wesselis, Brookingso instituto Fiskalinės ir pinigų politikos centro direktorius.
