Ekspertas išanalizavo pirmojo Šiaurės Korėjos taktinio povandeninio laivo galimybes

Penktadienį Šiaurės Korėja pranešė pradėjusi eksploatuoti savo pirmąjį „taktinį atakos povandeninį laivą, galintį leisti raketas su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis“. Povandeninis laivas Nr. 841, gavęs pavadinimą „Didvyris Kim Kun Ok“ istorinės Šiaurės Korėjos asmenybės garbei, papildys flotilę, patruliuojančią vandenyse tarp Korėjos pusiasalio ir Japonijos.

Jis bus vienas pagrindinių Šiaurės Korėjos „karinio jūrų laivyno atakos povandeninių laivų“, trečiadienį, rugsėjo 6 d., įvykusios nuleidimo ceremonijos metu pareiškė šalies lyderis Kim Jong Unas.

Kaip matyti valstybinės televizijos KRT parodytame reportaže, į iškilmingą renginį „Pongdae“ laivų statykloje susirinko šimtai žmonių. Korėjos gynybos analizių instituto mokslo darbuotojas Shinas Seung-ki išanalizavo įvairias naujojo povandeninio laivo ypatybes.

„Naujojo povandeninio laivo dydis yra daugmaž toks pat, kaip ir ankstesnio „Romeo“ klasės povandeninio laivo. Regis, naujasis kūrinys sveria daugiau, nes paleidimo angos buvo modifikuotos norint įrengti vertikalių paleidimo vamzdžių. Naujasis povandeninis laivas sveria maždaug 2 500 tonų, „Romeo“ klasės – apie 1 800 tonų“, – kalbėjo ekspertas.

„Povandeniniame laive yra maždaug 10 vertikalių paleidimo vamzdžių. Keturių iš jų skersmuo yra didesnis nei likusių šešių. Atsižvelgiant į povandeninio laivo aukštį, kuris siekia 10 metrų, tikėtina, kad jis negalės gabenti „Pukguksong“ tipo balistinių raketų. Kadangi Šiaurės Korėja „Didvyrį Kim Kun Ok“ apibūdino kaip taktinį povandeninį laivą, galintį leisti raketas su branduolinėmis galvutėmis, tikriausiai jo ginkluotę sudarys taktinės balistinės raketos ir sparnuotosios raketos“, – sakė Shinas Seung-ki.

Pasak jo, kadangi tai yra smarkiai modifikuota „Romeo“ klasės povandeninio laivo versija, gali būti tam tikrų eksploatavimo apribojimų. Visgi taip pat tikėtina, kad Šiaurės Korėja sustiprino vidinę konstrukciją. Taigi, jei ir yra kokių nors operacinių apribojimų, tikriausiai ateityje jie bus pašalinti.

„Įvertinti povandeninio laivo eksploatacines savybes jūroje paprastai užtrunka vienerius ar dvejus metus, ir net jeigu ši procedūra bus atlikta greičiau, galutinėms išvadoms parengti tikriausiai vis tiek prireiks mažiausiai metų. Todėl realus povandeninio laivo panaudojimas šiuo laikotarpiu gali būti ribotas. Tiesa, Šiaurės Korėja gali surengti kokias nors bendras karines pratybas su Rusija ir pademonstruoti šio povandeninio laivo savybes“, – mano Shinas Seung-ki.

„Povandeninius laivus gerokai sunkiau sekti ir aptikti, kai jie panyra, palyginus su sausumos karine technika. Atsižvelgus į šiuos ypatumus pasidaro akivaizdu, kad net bendri Pietų Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgumai 100 proc. neužtikrina greito ginklų sistemų, galinčių veikti po vandeniu, aptikimo ir neutralizavimo“, – teigia eskpertas.