Į Europą iš Libijos patekti norėjusių nelaimėlių istorija sukėlė agresyvių protesto akcijų, sulaikyta žmonių, o valdžiai iškelta daugybė klausimų dėl neveiksnumo ir nenoro ieškoti ilgalaikių tokių opių problemų sprendimų. Daug žmogaus teisių gynėjų atkreipia dėmesį, kaip šaltakraujiškai pasaulis, esą, ignoravo šią nelaimę – dėmesio centre atsidūrė „Titan“ ir penkių jo keleivių istorija.
„Tai siaubingas ir pasibjaurėtinas kontrastas“, – telefonu kalbėjo „Human Rights Watch“ asocijuota Europos ir Vidurio Azijos divizijos vadovė Judith Sunderland, atkreipdama dėmesį į tai, kokio skirtingo dėmesio sulaukė šios dvi tragedijos.
„Pasirengimas leisti kai kuriems žmonės mirti, tuo pat metu dedant didžiules pastangas išsaugoti kelių kitų gyvybes... Tai, žinote, ta tamsioji žmogiškumo pusė“, – konstatuoja J. Sunderland.
Ir J. Sunderland nebuvo vienintelė, atkreipusi dėmesį į dėmesio ir išteklių, skirtų „Titaniko“ liekanų tyrinėtojams povandeniniame laive „Titan“ gelbėti ir šimtams pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų iš nuskendusio laivo, skirtumą.
Pastarosiomis dienomis visų žiniasklaidos priemonių pirmuosiuose puslapiuose ir anonsuose mirgėte mirgėjo naujienos apie dingusį povandeninį laivą su penkių žmonių įgula, konstatuoja Jungtinėje Karalystėje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, remiančios pabėgėlius visame pasaulyje, „Choose Love“ viena iš įkūrėjų ir vykdomoji direktorė Josie Naughton.
Jos teigimu, lyginant „Titan“ ir žvejų laivui su pabėgėliais skirtus pranešimus, pirmųjų būta tūkstančiais daugiau, nors būtent katastrofa Graikijos vandenyse „greičiausiai pareikalavo šimtą kartų daugiau gyvybių, be to, tų žmonių istorijos žymiai skaudesnės – jie plaukė ne pramogai, o ieškodami saugumo“, pabrėžia J. Naughton.
Pakrančių apsauga, sulaukusi paramos iš atitinkamų institucijų iš kitų šalių, dėjo viskas įmanomas pastangas, kad surastų tą mažytį povandeninį laivą ir jo keleivius: „OceanGate Expeditions“ vykdomąjį vadovą Stocktoną Rushą, britų milijardierių, „Action Aviation“, nardymo ekspertą iš Prancūzijos Paulą Henry Nargeoletą bei garsų Pakistano verslininką Shahzadą Dawoodą ir sūnų Sulemaną.
Graikijos vandenyse galėjo žūti šimtai migrantų
Graikijos pareigūnai iš vandens ištraukė dešimtis žmonių kūnų, pavyko išgelbėti kiek daugiau nei šimtą laive plaukusiųjų, tarp kurių Pakistano, Egipto, Sirijos, Afganistano ir Palestinos gyventojai. Tragediją išgyvenusieji ir Jungtinės Tautos teigia, kad laive buvo šimtai žmonių, iš kurių dauguma dabar dingę be žinios (vilties, kad išgyveno, praktiškai nėra).
Jeigu paaiškės, kad ši katastrofa iš tikrųjų pareikalavo šimtų žmonų aukų, ši nelaimė gali tapti baisiausia tokio pobūdžio tragedija, kada nors įvykusia Viduržemio jūroje.
Graikijos valdininkai kritikuojami neįdėję pakankamai pastangų gelbėdami migrantus, nors pakrančių apsaugos laivas ir valandų valandas lydėjo žvejybinį laivą. Tarptautinė jūrinė teisė numato atsakingos šalies pareigūnų atsakomybę nedelsiant imtis gelbėjimo operacijos – tiek sulaukus tiesioginio pagalbos prašymo, tiek be jo.
Jungtinėms Tautoms priklausančios Tarptautinės migracijos organizacijos Graikijos skyriaus vadovas Gianluca Rocco tai pavadino „viena didžiausių tragedijų Viduržemio jūroje“.
Menininkas Oliveris Jeffersas antradienį savo jausmais pasidalino piešiniu, skirtu Pasaulinei pabėgėlių dienai, kuriame įamžino naujienų komandą, sutelkusią kameras į povandeninį aparatą vandenyno dugne, bet atsukusią nugaras visai šalia skęstantiems nelaimėliams.
„Kol gaudome kiekvieną žodį apie penkių turtingiausių pasaulio turistų povandeninę ekspediciją apžiūrėti nuskendusį laivą, pasaulyje minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Vos praeitą savaitę prie Graikijos krantų nuskendo laivas su šimtasis pabėgėlių“, – prie kūrinio instagrame parašė pats O. Jeffersas.
„Daugybė žmonių, tarp jų ir vaikų, žuvo bandydami patekti ten, kur jiems būtų saugiau. Sunku nebūti ciniku vertinant dabartinę mūsų visuomenės būklę – nuolat gilėjančios pabėgėlių krizės kontekste, kai kiekvieną dieną pražūsta vis daugiau, o dėl to nesiimame jokių veiksmų, mūsų dėmesį patraukė būtent tokia penkių turtuolių istoriją“, – samprotauja menininkas.
Savo sekėjų kūrėjas paprašė, „laukiant žinių apie „Titan“ istorijos atomazgą“, paremti Tarptautinį gelbėjimo komitetą. Nors panašiai mąsto nemaža dalis žmonių, su tokiu požiūriu sutinka ne visi.
Komentuodamas O. Jefferso įrašą socialiniame tinkle, vienas sekėjas parašė: „Povandeninės kapsulės tragedija dominuoja naujienų sraute ne veltui: ji išskirtinė, mįslinga, susijusi su daugiau nei šimto metų senumo istoriniu įvykiu, tapusiu populiariosios kultūros dalimi. Kad ir kaip bebūtų liūdna, nuskendęs laivas su migrantais – ne toks jau retas įvykis, tad natūralu, jog sulaukia menkesnio visuomenės susidomėjimo nei prapuolusi povandeninė kapsulė. Manyti, kad skiriame dėmesio vienam, atimdami jį iš kito, yra loginė klaida: žmonės gali vienu metu galvoti apie du dalykus.“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad tragedija prie Graikijos krantų ją „labai nuliūdino“, pažadėjo stiprinti Europos Sąjungos ir gretimų šalių bendradarbiavimą, kad ateityje tokių tragedijų pavyktų išvengti.
Žmogaus teisių gynėjai įsitikinę, kad dabartinės pastangos mažinti pabėgėlių kontrabandą dažniausiai reiškia ne ką kitą, o tai, kad migrantams ir pabėgėliams vis dažniau tenka rinktis ilgesnius ir dar pavojingesnius maršrutus į saugias šalis.
Geriausias būdas išvengti migrantų, prieglobsčių prašytojų ir pabėgėlių mirčių yra užtikrinti „saugius ir teisėtus maršrutus prieglobsčio prašytojams, kad jie saugiau galėtų pasiekti tikslą, kad jiems nereikėtų rizikuoti savo sveikata ir gerove“, sako viena iš „Choose Love“ įkūrėjų ir vykdomoji direktorė J. Naughton.
