Seniai lauktoje kalboje, apibūdinusioje Edwardo Snowdeno paviešintos programos pokyčius, B. Obama taip pat nurodė, kad Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) uždrausta klausytis draugiškų pasaulio lyderių pokalbių ryšio priemonėmis.
Prezidentas taip pat pasiūlė naują apsaugą užsieniečiams, kuriuos palietė JAV duomenų rinkimo programa, užfiksavusi šimtus milijonų pokalbių telefonu, bendravimų internetu ir teksto žinučių visame pasaulyje.
„Nepakanka lyderiams pasakyti: pasitikėkite mumis, mes nepiktnaudžiausime mūsų renkamais duomenimis“, – kalbėjo B.Obama JAV teisingumo departamente.
B.Obamos pasiūlymuose galima įžvelgti, jog ieškoma kompromisų tarp piliečių laisvių gynėjų reikalavimų – jų nuomone masinis duomenų rinkimas prieštarauja konstitucijai – ir JAV žvalgybos bendruomenės priešinimosi.
Sekimo programos keitimų esmė – prezidento įsipareigojimas uždrausti NSA kaupti telefoninius „metaduomenis“ su trukmės ir pokalbių dalyvių detalėmis, bet ne jų turinį.
„Manau kritikai yra teisūs, nurodydami, kad be tinkamų saugiklių, šio tipo programa galima pasinaudoti siekiant daugiau informacijos ištraukti apie mūsų privatų gyvenimą, atverti duris įkyresnio, masinio (duomenų) rinkimo programoms“, – pažymėjo B.Obama.
„manau mums reikia naujo požiūrio. Todėl aš nurodau nutraukti dabartinę 215-ąją masinių metaduomenų programą ir paleisti mechanizmą, kuris išsaugos mums reikalingas galias, bet vyriausybei nelaikant (nekaupiant ir nesaugant) šių metaduomenų“.
B.Obama paragino generalinį prokurorą Ericą Holderį (Eriąk Hodlerį) ir NSA rasti alternatyvių būdų duomenims laikyti 60 parų.
Galima, pavyzdžiui, tokia alternatyva – duomenis laikytų telekomunikacijų firmos, kurios dabar priverstos teikti duomenis NSA ar perduoti laikyti trečiajai šaliai. Tačiau telefono ryšių bendrovės tam spyriojasi
B.Obama dar pasakė, kad nuo dabar NSA agentams reikės teismo leidimo, kad galėtų gauti duomenų specifiniu reikalu – pavyzdžiui, atliekant kovos su terorizmu tyrimui.
JAV prezidentas taip pat pažadėjo, kad JAV žvalgybos agentūros nuolat nebešnipinės artimiausių jo šalies sąjungininkių lyderių bendravimo.
„Aiškiai pasakiau žvalgybininkų bendruomenei, kad – jeigu nėra įtikinamo nacionalinio saugumo tikslo – mes nestebėsime savo artimų draugų ir sąjungininkų valstybių ir vyriausybių vadovų komunikacijos“, – sakė jis.
Jis taip pat nurodė, kad praeis nemažai metų, kol bus suvokta, kokią žalą padarė Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) atskleidimai.
„Sensacingas būdas, kuriuo buvo pasinaudota tiems atskleidimams paviešinti, sukėlė daugiau karščio negu šviesos, nes buvo atskleisti metodai mūsų varžovams, kurie gali paveikti mūsų operacijas tokiais būdais, kokių mes galbūt ne iki galo suprasime ir ateityje“, – sakė jis.
Užsienio valstybių vadovai ir JAV piliečiai pasipiktino buvusio Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktoriaus E.Snowdeno nutekinta informacija, kad Vašingtonas klausėsi tokių lyderių kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel privačių pokalbių, rinko piliečių pokalbius mobilaus ryšio telefonais ir elektroninius laiškus.