„Pernykštis sniegas“ pasakoja jautrias istorijas
Menininkas atsigręžia į laikotarpį, kai 1946 metais buvo inicijuotos šešios oficialios našlaičių pargabenimo artimiesiems į Lietuvą ekspedicijos.
Ekspedicijų metu į tėvynę grąžinta per 250 našlaičių, kurių tėvai mirė tremtyje arba dėl išsekimo nebegalėjo pasirūpinti atžalomis.
Parodoje pasakojamos 10 žmonių, kurie tapo suvienyti panašių skaudulių, istorijos.
„Man, kaip autoriui, smagu matyti šią parodą keliaujant, ypač užsienio valstybėse. Reikia pripažinti: Sibiro tremties tema iš tikrųjų nelabai žinoma užsienio gyventojui. Manau, informacija apie Sibiro tremtį yra didžiulės apimties, labai didžiulis įvykis. Mano serija „Pernykštis sniegas“ gana glaustai pasakoja per 10-ies žmonių istorijas apie tą precedentą, kuris įvyko, kartu – apie bendrą Sibiro tremtį, bendrą tremties patirtį“, – kalba parodos autorius T. Kazakevičius.
Parodoje – išgyvenusiųjų liudijimai
Nors paroda 2021 metais jau buvo eksponuota Vilniuje, prospekto galerijoje, atvykti į Briuselį ir pristatyti savo kūrinį Tadą paskatino Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė, – jos mama pati tapo skaudžių įvykių liudininke.
„Nuo pat 2019 metų, nuo išrinkimo į šią kadenciją, mano vienas iš prioritetų buvo istorinės atminties, ypač sovietinių nusikaltimų, įvertinimas, paaiškinimas, papasakojimas mūsų draugams, bičiuliams, sąjungininkams, kitoms Europos valstybėms, kurios nenukentėjo nuo komunizmo“, – sako R. Juknevičienė.
Parodos pristatyme taip pat dalyvavo ir du jos herojai – tremtį išgyvenusi Dainora Urbonienė, parlamentarės mama, bei Algimantas Stakėnas, – jį žmonės gali atpažinti kaip Algiuką iš knygos „Sibiro haiku“.
„Žinote, kai prisimenu Sibiro naktis, mes dvi savaites absoliučiai neturėjome ką valgyti. Badavome. Atsiguldavau ir pagalvodavau apie Panevėžio gimnaziją. Tėvelis sakydavo, kad aš čia mokysiuos, paskui studijuosiu Kaune. Apsiverkdavau ir galvodavau, kad to nebus“, – dalijasi tremtį išgyvenusi D. Urbonienė.
Visgi Dainora į Lietuvą sugrįžo 13-os metų. Ji prisimena labai norėjusi lankyti mokyklą. Tuomet pasirinko eiti į šeštą klasę, nors mokyklos direktorius siūlė į penktą. Dainora pasakoja, kad buvo labai sunku, bet niekas negali prilygti Sibirui.
Vėliau mokytoja dirbusi moteris parašė ir liudijimų knygą „Sibiras vaiko akimis“.
Kitą parodos herojų Algimantą į Sibirą ištrėmė vos trejų metų. Jo seseriai tuomet buvo ketveri. Algimanto mama patyrė du trėmimus, deja, po antrojo nebegrįžo. Vyras sako nesuprantantis, kaip šiais laikais gali vykti tokie patys įvykiai.
„Šiais laikais, turėtų to nebūti, – atrodo, tiek laiko praėjo. O dabar Ukrainoje ir vaikus grobia, be tėvų išveža. Mes dar bent su mama buvome. Buvo karas, nebuvo maisto, mirdavo suaugę žmonės. Neįsivaizduoju, kaip mes išgyvenome“, – dalijasi A. Stakėnas.
Kai kurie nežinojo, kad į tremtį siuntė ir vaikus
Parodos autoriaus teigimu, pavadinimą „Pernykštis sniegas“ pasufleravo Rimvydas Racėnas, parašęs knygą apie 250 našlaičių likimą. Atvykęs pas knygos autorių T. Kazakevičius ir išgirdo frazę, kuri susisiejo su šiuo fotografijos pasakojimu.
„Buvo priežastis labai aiški – keliauti į tas vietas, kur buvo jų namai, kur jie gyveno, kai ištrėmė, nes norėjau prisiliesti prie vietų, kurios jiems sukeltų tam tikrų emocijų. Man atrodė per paviršutiniška prie kavos puodelio namuose pakalbėti apie žmogaus keliasdešimties metų patirtį“, – sako parodos autorius.
R. Juknevičienė, užaugusi girdėdama pasakojimus ir liudijimus apie tremtį, teigia, kad Vladimiro Putino invazija į Ukrainą Europos Parlamente pakeitė požiūrį į šį istorijos tarpsnį, kuris ne visiems pažįstamas ir suprantamas. Pasak politikės, kai kurie kolegos iš Parlamento iki šiol nežinojo, jog į tremtį buvo siųsti ir vaikai.
„Labai daug ką pakeitė ta baisi Putino invazija į Ukrainą, tada visi pradėjo daug labiau domėtis, galvoti. Mes bent jau aiškinam, kad būtent neįvertinta istorija pagimdo naujų nusikaltėlių. Nauji totalitariniai režimai gimsta būtent neįvertinus praeities. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad Vokietijoje galėtų atgimti kas nors panašaus, bet Rusijoje tai atgimė – Stalinas šlovinamas, mūsų paminklai naikinami Rusijoje“, – teigia Europos Parlamento narė.
Parlamentarė džiaugiasi, kad į Europos Parlamento darbotvarkę jau pavyko įtraukti ir tremtinių pavardžių skaitymą. Dabar, anot R. Juknevičienės, stengiamasi įvykdyti tribunolą V. Putinui dėl jo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui.
