„Man būtų tikrai nekorektiška komentuoti kitų kandidatų situaciją. Aš manau, kad per ateinančias savaites bus galima išsiaiškinti šias aplinkybes. Priekaištai, kaltinimai ir įtarimai – yra. Dabar paties kandidato, turbūt, prievolė yra paneigti šiuos įtarimus, pasakyti, kad jie yra neteisingi. Bet tai nebe mano komentaro reikalas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Žiniasklaida trečiadienio vakarą paskelbė, kad kandidato į prezidentus I. Vėgėlės šeimos valdoma šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ galimai apeidinėjo Rusijai įvestas sankcijas. Tai atskleidė „Laisvės TV“, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvo „Biuro“ tyrimas.
Įmonė kategoriškai neigia bet kokį savo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo mechanizme.
Nausėda kritiškai įvertino premjerės sprendimą
Prezidentas G. Nausėda taip pat pakomentavo situaciją dėl švietimo ministro. Jis stebisi premjerės Ingridos Šimonytės sprendimu neskubėti ieškoti kandidato į švietimo, mokslo ir sporto ministrus. Šalies vadovo manymu, tokia Vyriausybės vadovės pozicija gali signalizuoti „atsipalaidavusį požiūrį“ į švietimą.
„Nežinau, jeigu šitaip atsipalaidavusiai vertinama švietimo ministro būtinybė, tai galbūt atsipalaidavęs ir pats požiūris į švietimą. Manau, kad tikrai dabartinė situacija švietime nėra tokia, kuri leistų pasakyti „galbūt vasarą, galbūt ankstyvą rudenį, o galbūt niekada“. Tikrai situacija nėra tokia“, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Visgi, prezidentas pažymi, jog I. Šimonytė turėtų aktyviai ieškoti pamainos atsistatydinusiam švietimo ministrui Gintautui Jakštui.
„Šiandien švietimo sektoriaus darbuotojai, mokiniai, mūsų vaikai yra labai sunerimę, nežino, kas jų laukia ateityje. Ir mes tam tikra prasme žaidžiame likimais. Todėl labai gerai, kad premjerė nori paimti laiko pagalvoti, bet tas galvojimas neturi tapti tiesiog nieko nedarymu. Jeigu neradai vieno kandidato arba vienas kandidatas atsisakė, reikia bandyti vėl, ir vėl, ir vėl. Tik tokiu būdu apskritai tą kandidatą į ministrus galima rasti. O aš šiuo metu šio kandidato labiausiai ir laukiu“, – teigė Daukanto aikštės rūmų vadovas.
ELTA primena, kad trečiadienį premjerė I. Šimonytė nurodė, jog kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kai dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Anot I. Šimonytės, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam G. Jakštui nėra ieškoma.
Pastarasis pareigas paliko kilus nesklandumas dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų. Laikinai vadovauti ŠMSM pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
Nausėda mano, kad GPM perskirstymas gynybai stabdytų atotrūkio tarp regionų mažinimą: savivaldybių apvogimui – ne
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad „laisviečių“ idėja – dalį lėšų gynybos finansavimui surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį – prieštarauja regionų politikai. Anot jo, toks pinigų „pavogimas“ stabdytų atotrūkio tarp didžiųjų miestų ir regionų mažinimą.
„Savivaldybių pinigų pavogimui – ne. Manau, kad tai netinkama priemonė. Ypatingai kai šiais laikais, kai kalbame, jog reikia mažinti atotrūkį tarp centrų ir savivaldybių, vykdyti regioninę politiką. Tokie siūlymai prieštarauja tokiems tikslams“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas mano, kad tarp Laisvės partijos siūlymų esantis akcizų lengvatų gazoliams panaikinimas – svarstytina idėja.
„Nemanau, kad čia galime surinkti ženklią sumą, bet kaip vienas iš galimų šaltinių tai gali būti“, – sakė jis.
G. Nausėda toliau palaiko pelno mokesčio didinimą kaip pagrindinį gynybos finansavimo šaltinį. Anot jo, priklausomai nuo poreikių, šį mokestį galima padidinti iki 2 proc. punktų.
„Geriausias kelias yra per verslo pajamų apmokestinimą ir kuriant didesnį progresyvumą. Pasisakyčiau už pelno mokesčio papildomą procentą. Pasiskaičiavus poreikį tai gali sudaryti iki 2 proc.“ – aiškino G. Nausėda.
Taip pat prezidentas toliau paskatino institucijas apsvarstyti skolinimosi galimybę. Anot jo, tiek 2023 m., tiek 2024 m. šis variantas nėra tinkamai išnaudojimas.
„Skolinimosi opcija buvo numatyta tiek 2023 m. biudžete, bet ja nebuvo pasinaudota. Ji taip pat numatyta 2024 m. biudžete, kur galima skolintis iki 3 proc. nuo BVP, nuo dabar planuojamo 2,75 proc. skolos lygio. Svarbiausia, kad tuo reikia naudotis“, – aiškino jis.
Prezidentas sako, kad gynybos įsigijimų pokyčiai nereiškia strategijos pasikeitimo
Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui raginant perdėlioti prioritetus dėl antrojo pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo etapo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog ministro svarstymų nereikėtų vertinti kaip esminių gynybos strategijos pokyčių. Šalies vadovas pažymi, jog visi sprendimai priimami nuosekliai ir atitinka Valstybės gynimo tarybos (VGT) nutarimus.
„Nesupraskime šių naujausių krašto apsaugos ministro pareiškimų kaip kažkokio strategijos pasikeitimo. Ne, viskas daroma nuosekliai – taip, kaip buvo sutarta Valstybės gynimo taryboje. Niekas neatsisako nei tankų, niekas nesako, kad reikia gyventi be oro gynybos sistemų. Visi mes už tai pasisakome – kaip kalbėjome ir apie dronų plėtrą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Bet visa tai turi būti daroma žingsnis po žingsnio, subalansuotai, o ne pernelyg sukoncentruojant finansinius išteklius į vieną karinės įrangos rūšį. Viskas vyksta taip, kaip suplanuota, ir glaudžiame kontakte su Krašto apsaugos ministerija dirbsime toliau“, – pridūrė jis.
