„Taip, kaip yra dabar formuluojamas įstatymas, mūsų nuomone, jis nėra suderinamas su Sakartvelo europine kryptimi“, – penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vykusios spaudos konferencijos metu sakė G. Landsbergis.
„Kiekviena valstybė turi teisę demokratiškai išrinktame parlamente priimti tokius įstatymus, kokius ji nori. Suvereniteto niekas tai valstybei apriboti nesiekia. Tačiau valstybė, kuri siekia tapti Europos Sąjungos nare, aktyviai nori derybų pradžios, aktyviai siekia kandidatės statuso suteikimo ir žengia kitus žingsnius – ji turi atsižvelgti ir į taisykles, ir i normas, priimtas toje organizacijoje, į kurią ji nori įstoti“, – akcentavo jis.
Politikas viliasi, jog Sakartvelas toliau laikysis vakarietiškos krypties ir atnaujins dialogą su Briuseliu.
„Anksčiau yra Vyriausybėje ir parlamente vyraujanti dauguma priėmusi sprendimą tokio įstatymo svarstymą stabdyti, grįžti toliau į konstruktyvų diskusijų kelią su Europos Sąjunga. Noriu tikėti, kad tai yra dar ne per vėlu“, – sakė G. Landsbergis.
„Būtume labai nusivylę, jeigu Sakartvelas tuo keliu nuspręstų toliau neiti“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Sakartvelo įstatymų leidėjai trečiadienį balsavo dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, sukėlusio masinius protestus gatvėse ir susirūpinimą, kad jis pakirs Tbilisio siekius įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Įstatymo projektui dar turi būti pritarta per antrąjį ir trečiąjį svarstymą ir reikės įveikti labai tikėtiną prezidentės veto. Tačiau valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ turi daugumą įstatymų leidžiamojoje institucijoje, leisiančią jai pereiti tolesnius etapus ir atmesti prezidentės veto be opozicijos parlamentarų paramos.
Landsbergis pozityviai įvertino Kasčiūno siūlymą
G. Landsbergis mano, kad krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymas perdėlioti krašto apsaugos prioritetus, didesnį dėmesį skiriant oro gynybai, yra racionalus ir atitinkantis karinį patarimą
„(Siūlymas – ELTA), kuris buvo pristatytas ir koalicijos partneriams, ir vėliau visuomenei, opozicijai ir partneriams, jis tikrai įtikina, jis yra racionalus, apginamas ir atsako į tuos klausimus, kurie buvo kilę anos diskusijos metu“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Jis mano, kad L. Kasčiūno perdėlioti prioritetai neprieštarauja kariniam patarimui.
„Kaip veikia karinis patarimas krašto apsaugos sistemoje – tai yra pateikiamos kelios alternatyvos ir jas politinė vadovybė išsirenka kaip tinkamiausias. Ir aš manau, kad ponas Kasčiūnas pats neperrašinėjo kažkokių planų, jie tiesiog pažiūrėjo, kokie kariniai patarimai ar kokios modifikacijos yra galimos iš tų, kokios buvo duotos“, – sakė politikas.
G. Landsbergis akcentavo, kad taip pat manąs, kad oro gynybai turėtų būti skiriamas didesnis prioritetas.
„Tai yra labiausiai trūkstamas resursas visoje NATO šiandieną. Todėl investicija į tai atliepia ir mūsų, ir sąjungininkų didžiausius pageidavimus, ko dabar labiausiai reikia. Mes neatsitraukiame nuo tankų, mes toliau savo diviziją sunkiname, tačiau tai ištęsiame kalendoriuje. Tačiau tankų galime laukti, o oro gynyba mums reikalinga jau šiandieną“, – pabrėžė jis.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigia siūlantis vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio. Šią idėją ministras trečiadienį pristatė premjerės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo.
L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams trečiadienį pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.
