Suteikti galimybę gyventojams išsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas vienkartine išmoka, nesulaukus pensinio amžiaus, pasiūlė opozicionierius iš socialdemokratų frakcijos Linas Jonauskas.
Jonauskas: turiu žmonių palaikymą
Šiuo metu kaupiantys II pakopoje pensijai atseikėja dalį savo darbo užmokesčio, su paskata kaupti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio prisideda valstybė. Nutraukiant pensijos kaupimą II pakopos fonde ir atsiimant sukauptas lėšas, valstybės skirta paskata grįžtų į biudžetą.
„Šiuo metu pensijų fondo dalyviai negali vienkartine išmoka išsiimti pensijų fonde sukaupto pensijos turto, nesulaukę senatvės pensijos amžiaus. Tokia praktika yra ydinga. Įvykus force majeure (susirgus kritinėmis ligomis, įvykus nelaimėms), gyventojai yra apriboti naudoti fonde sukauptus pinigus net tada, kai jiems jų labiausiai reikia“, – rašoma L. Jonausko registruoto įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2024-ųjų sausio 1 dienos.
Delfi paklaustas, kokių frakcijų atstovų palaikymą turi savo pataisoms arba iš kieno jo tikisi, L. Jonauskas tikino, apie tai su Seimo kolegomis dar nekalbėjęs.
„Tikrai žinau, kad turiu žmonių palaikymą, nes reakcija buvo vienareikšmė, labai daug žmonių man rašė ir skambino, sakė, kad geras siūlymas ir sprendimas. Su kitomis parlamentinėmis frakcijomis tikrai dar nekalbėjau“, – pasakojo parlamentaras.
Jo įsitikinimu, siūlymą leisti gyventojams pasitraukti iš kaupimo vieningai turėtų palaikyti socialdemokratų frakcija: „Kol kas mes nesitarėme savo frakcijoje, bet tikrai negirdėjau nė vieno prieštaravimo <...>, aš manau, kad frakcijos palaikymą tikrai turėsiu.“
Kukuraitis: tai – apgavystė
Kitos opozicinės frakcijos atstovo, Seimo demokratų frakcijos nario Lino Kukuraičio nuomone, L. Jonausko siūlymui būtų galima pritarti vien tam, kad jis praeitų pateikimą ir vėliau būtų koreguojamas bei derinamas su kitomis opozicionierių iniciatyvomis dėl II pensijų pakopos.
„Toje pirminėje pateikimo fazėje gali būti, kad opozicija pritars vieni kitų projektams tam, kad išvis diskusija prasidėtų Seime, o paskui, jau pasibaigus rinkimams ir Seimo darbui įsivažiuojant, tuos projektus galima jungti, ieškoti geriausio sprendimo“, – Delfi komentavo politikas.
Tačiau bendrai, L. Kukuraičio vertinimu, L. Jonausko siūlymas yra priešrinkiminis, populistinis ir nepriimtinas.
„Gaila, kad Seimo nariai tokius populiarius, netgi populistinius siūlymus renkasi, o ne bando spręsti dalykus, kurie spręstini <...>. L. Jonausko siūlymu dabar būtų pasiimami pinigai, grąžinama valstybės indėlio dalis, ir kadangi kol kas nėra sukurta sistema, kokiais pagrindais tai yra išduodama, pagal socialinio teisingumo principą, kadangi tai yra tam tikras investicinis produktas, turėtų būti atskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Niekas apie tai nekalba ir tai yra žmonių apgavystė <...>. Niekas nesako, kad ta suma, kurią žmonės pasiimtų, būtų kartais ir dvigubai mažesnė negu, kad jie mato fonde“, – aiškino parlamentaras.
„Ką rodo estų patirtis, tai neduoda jokios vertės nei pensijų sistemai, nei žmonių tiesioginiai situacijai“, – pridūrė jis.
Politikas pasakojo, kad Seimo demokratai patys ruošiasi registruoti pataisų dėl kaupimo II pensijų pakopoje paketą. Jame, pasak L. Kukuraičio, siūlymo leisti pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti lėšas nėra – yra tik siūlymas stabdyti kaupimą, kad ir neribotai, bet be galimybės išsiimti lėšas.
„Mūsų siūlymas yra <...> turėti reguliarų periodą, kada žmonės gali stabdyti įmokas. Stabdyti įmokas neterminuotam laikui, nes tie pinigai vis tiek būtų investuojami <...>, būtų išlaikyta tų pinigų vertė ir žmonės pasiimtų kur kas daugiau, negu su L. Jonausku siūlymu“, – tikino opozicionierius.
Gentvilas: yra verslo lūkesčiai
Apie tai, kad reikėtų nustatyti sąlygas ir leisti gyventojams pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopoje bei atsiimti sukauptas lėšas, anksčiau yra kalbėję ir valdančiųjų atstovai iš Liberalų sąjūdžio Jonas Varkalys bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau Delfi kalbintas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad bendražygiai kalbėjo bendrai apie patį principą, o ne apie konkretų L. Jonausko siūlymą.
Jis pats sakė jam nepritariantis.
„Nei J. Varkalys, nei Čmilytė nekalbėjo apie L. Jonausko projektą, kurio dar nebuvo. Aš galiu savo poziciją išdėstyti, noriu pabrėžti, kad ji neprieštarauja niekam išskyrus paties L. Jonausko projektą <...>.
Yra sukurti pensijų fondai, pensijų kaupimo sistema ir buvo valstybės lūkestis, kad greta „Sodros“ atsirastų privatūs pensijų kaupimo fondai. L. Jonauskas tą valstybės lūkestį bando sunaikinti, tai yra iš esmės panaikinti II pensijų kaupimo pakopą ir palikti vien tik „Sodrą“. Čia dar didesnis paradoksas, kad pensijų kaupimo sistemą sukūrė būtent socialdemokratai, kai premjerais buvo Brazauskas ir Kirkilas, o dabar paties socialdemokratų rankomis naikinama.
Antras dalykas, yra verslo lūkestis, kai atsiranda pensijų fondai, privačios kaupimo bendrovės, L. Jonauskas, natūralu, į jų teisėtus lūkesčius nežiūri. Lietuvoje jiems buvo leista veikti, valstybė sukūrė įstatymų sistemą ir, suprantame, kad be stabiliai veikiančios verslo sistemos infrastruktūros tikslai nebus pasiekti.
Trečias dalykas – teisėti žmonių lūkesčiai gauti papildomą sumą, kai išeisi į pensiją <...>. L. Jonauskas reaguoja tik į žmonių lūkesčius, kad, ai, žmonės gauna per mažai, neuždirba pensijų fondai tiek, kiek žmonių lūkesčiai numatė, tai leiskime žmonėms bet kada išeiti iš fondų, bet kada pasiimti pinigus. Gal ir labai gražu šitų žmonių požiūriu, bet sugriaunama visa sistema, kuri funkcionavo 18 metų“, – dėstė E. Gentvilas.
Jis tikino, kad bent kol kas skirtingo matymo dėl siūlymo leisti pasitraukti iš kaupimo liberalų gretose nėra: „Reikia pasakyti: nei partija, nei frakcija dar nesvarstė šitų reikalų ir jokia pozicija nėra suformuota, todėl niekas niekam neprieštarauja.“
„Aš bandyčiau įtikinėti štai tuo požiūriu, kad reikia žiūrėti balanso“, – pridūrė politikas.
Tiesa, jis sutiko, kad kažkaip koreguoti esamą kaupimo II pakopoje tvarką reikia. E. Gentvilo nuomone, būtų gerai, kad pakeitimai ateitų iš Vyriausybės.
„Teoriškai [pakeitimai] gali ateiti ir iš Seimo, bet, kaip matome, paprastai iš Vyriausybės ateina labiau subalansuoti projektai <...>. Aš manau, Vyriausybė rastų subalansuotą [sprendimą], kaip užtikrinti tęstinumą tos valstybės politikos, kuri aiškiai pripažįsta: „Sodroje“ sukauptų pensijų žmonėms nepakaks, yra galimybė jas paauginti per šią sistemą, jos nereikia griauti“, – dėstė parlamentaras.
Mitalas: turi galioti griežtesnės taisyklės
Delfi kalbintas kitas valdančiųjų atstovas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, jog, spręsdamas dėl kaupimo tvarkos pakeitimų, vadovausis SADM nuomone.
Tiesa, jis svarstė, kad kažkokių pakeitimų, susijusių su anuitetų išmokėjimu, galbūt ir reikėtų.
„Daugelyje valstybių vienoks ar kitoks kaupimas yra sudėtinė pensijų sistemos dalis, nes taip vadinamas „pay as you go“ modelis, kuriuo grįstas „Sodros“ veikimas, nėra pakankamas. Bet gal pasitraukimo ar anuitetų mokėjimo klausimus Lietuvoje galima [būtų] šiek tiek ir pakeisti žmonių naudai. Bet tikrai visus siūlymus reikės vertinti per prizmę to, ką pasakys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri vertina pensijų sistemos pokyčius. Pagal tai ir matysime“, – dėstė V. Mitalas.
Jo įsitikinimu, atskirtais aspektais, griežtesnės taisyklės kaupiant turi galioti:
„Dėl to vadinamo sustabdymo, pertraukų darymo, kažkokio kito išsiėmimo bet kada, natūralu, kad kažkokios griežtesnės taisyklės čia vis tiek galios. Visi suprantame, kad kaupimas veikia gerai, kada jis yra nuoseklus. Jeigu daryti sprendimus – sustabdai, vėl pradedi [kaupti], vėl sustabdai – yra didelė rizika, kad pats kaupimas taps neefektyvus.“
Džiugelis: per pateikimą pritarčiau
Delfi kalbintas Seimo konservatorius, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis tikino, jog per pateikimą būtų linkęs palaikyti L. Jonausko siūlymą dėl galimybės pasitraukti iš kaupimo, o vėliau dėl jo esą reikėtų diskutuoti komitete, tartis su ekonomistais. Šiuo klausimu, anot politiko, bus svarbi ir SADM pozicija.
„Aš būčiau linkęs pritarti pateikimo stadijoje, kad komitete įvyktų platesnė diskusija, bet tai nereiškia, kad ta pataisa bus priimta. Tiesiog esu už tai, kad komitete turėtume profesionalią diskusiją ne tik politiniu lygmeniu, bet ir pasitelkus ekspertus iš šalies – ekonomistus ir rinkos prognozuotojus“, – teigė J. Džiugelis.
Tiesa, imantis pakeitimų, pasak jo, „reikia įvertinti rizikas, kad fondai nesugriūtų, kad nenukentėtų kiti žmonės, kurie yra likę kaupti“.
SADM kol kas nesiėmė vertinti L. Jonausko siūlymo.
„Diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos vyksta su suinteresuotomis institucijomis (Lietuvos banku, „Sodra“, pensijų fondų ir dalyvių asociacijomis). Kol kas vyksta darbinio pobūdžio susitikimai, apsikeitimas nuomonėmis ir siūlymais. Kai bus apsispręsta dėl konkrečių siūlymų, susijusių su antrąja pensijų pakopa, jie bus paskelbti viešai. Tada pastabas teikti galės visi suinteresuoti asmenys“, – Delfi komentavo ministerijos Komunikacijos skyrius.
Buškutė: Vyriausybė panašių pakeitimų neplanuoja
Anksčiau, kalbėdama apie galimybes pasitraukti iš kaupimo, SADM Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė teigė, kad tai būtų žalingas žingsnis.
„Bent jau šiuo metu Vyriausybė inicijuoti kažkokių teisės aktų pakeitimų, leidžiančių išsigryninti tuos pinigus ir pasitraukti iš kaupimo arba atsisakyti automatinio įtraukimo, neplanuoja“, – spaudos konferencijoje kalbėjo I. Buškutė, kurią cituoja ELTA.
„Juolab, kad debatų apie galimą, tikėtiną ar reikalingą pensinio amžiaus ilginimą kontekste, žingsnis atsisakyti kaupimo arba nebeįtraukinėti žmonių ar leisti išsigryninti pinigus, būtų pakankamai žalingas ta prasme, kad liktume su mažomis pensijomis ateityje ir be jokios papildomos kišenės ir finansavimo šaltinio“, – sakė ji.
Anksčiau poziciją apie galimybę pasitraukti iš II pensijų pakopos išsakė ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. Jis buvo skeptiškas.
„Kaupimo sistema yra pensijų sistemos dalis. Turbūt nekyla diskusijų, kodėl iš „Sodros“ sistemos negalima pasitraukti tam tikru laikotarpiu – darbingo amžiaus laikotarpiu. Lygiai taip pat ir čia: jeigu mūsų tikslas yra pagaliau pasiekti Vakarų lygio pensijas, maždaug 70 proc. lyginant su vidutiniu atlyginimu po dešimtmečio ar kito, ta sistema turi veikti taip, kaip veikia ir kitose šalyse. Neteko susidurti, matyti tokių atvejų tose valstybėse, kur iš tikrųjų užtikrinamos didelės pakeitimo normos, kad būtų galimybė labai lanksčiai pasitraukti iš sistemos“, – vasario 10-ąją spaudos konferencijoje komentavo S. Krėpšta.
SADM duomenimis, kaupime II pakopos pensijų fonduose šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. gyventojų
Šiuo metu pensijų kaupimo įmokos dydis siekia 3 proc. darbo užmokesčio, iš valstybės biudžeto pervedama papildoma 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio įmoka.
Gyventojai, dalyvaujantys kaupime, gali apsispręsti kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo atlyginimo.
