Čmilytė-Nielsen: kalbą vertinu kaip prezidento nuomonę
„Prezidentas paminėjo daug svarbių sričių, kuriems prioritetą teikia ir Seimas, ir Vyriausybė – švietimas, atsinaujinanti energetika, savivalda, žemėtvarka, sportas. Sakyčiau, kad paminėtos tos sritys, kurioms ir yra skiriamas didelis dėmesys dabar. Tame aš matau prezidento pritarimąta tai darbotvarkei, kuri buvo“, – po metinio prezidento pranešimo komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čnilytė-Nielsen.
Ji teigė išgirdusi ir kritikos.
„Kritikos būta taip pat. Aš sakyčiau, kad buvo apžvelgta galbūt net ne vienos kadencijos, o ir ankstesnių kadencijų tam tikros klaidos, ypatingai kalbant, pavyzdžiui, apie sporto politiką. Beje, ir apie kitas sritis. Buvo tokia apžvalga, vertinu kaip prezidento nuomonę“, – sakė Seimo pirmininkė.
G. Nausėda pasisiūlė padėti Seimui rasti dialogą. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, prezidento indelis į dialogą su opozicija yra svarbus.
„Tokios iniciatyvos sveikintinos, tačiau, kaip žinia, Dialogo grupė Seime veikia, tai mes ir čia vietoje sureguliuosime šią situaciją“, – tvirtino politikė.
Visgi, pasak V. Čmilytės-Nielsen, ji sutinka ne su visa kritika dėl neįsiklausymo į oponentų nuomones.
„Aš galbūt šios dalies prezidento kalbos vertinimo pasilaikysiu sau. Galbūt šiek tiek išsiskiria nuomonės šioje vietoje“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Vytautas Landsbergis: nemanau, kad visi ministrai blogai dirba
Metinį G. Nausėdos pranešimą pakomentavo ir profesorius Vytautas Landsbergis.
„Pranešime daug visokių dalykų paliesta įvairiai, kartais vienoje vietoje kitaip, kitoje – kitaip: ar Lietuva sėkmės valstybė, ar Lietuvoje viskas nesėkmingai vyksta? Nevisiškai aišku, reikės dar panagrinėti. Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba, o kas juos patvirtino?“, – retoriškai klausė politikas.
Jis teigė nemanantis, kad visi ministrai blogai dirba.
„Gal būtų buvę gerai aptarti tuos klausimus, kad ir su Vyriausybe. Vis dėlto prezidentas ir Vyriausybė yra vykdomoji valdžia, būtų gerai, kad jų kryptis, linija būtų vieninga arba bent jau maždaug vieninga. Kai valstybės vadovas ir Vyriausybė nesutaria, net vieni kitus peikia, tai būna negerai. Aš tą labai gerai prisimenu prieš 30 metų. Reikėtų vengti tokių situacijų, tam reikia bendrauti“, – sakė V. Landsbergis.
Profesoriaus nuomone, norint kalbėtis, reikia turėti noro.
„Čia buvo tokių, kurie prie Seime rėkdavo, kartuves sakė ir vis priekaištavo, kad Seimas nenori kalbėtis, tai Seimą reikia išvaikyti. Tai nėra susikalbėjimo kelias“, – teigė profesorius.
„Aš to tikiuosi“, – į klausimą, ar prezidentas galėtų padėti susikalbėti, atsakė jis.
LVŽS: mūsų ir prezidento matymas sutampa
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seninės Aušrinės Norkienės manymu, prezidento kalba turėtų nepatikti valdantiesiems.
„Vertinant aplinkybes, jog valdantieji nepripažįsta kritikos ir nemato savo klaidų, daro spaudimą visiems, kurie apie tai kalba, jiems prezidento kalba turėjo nepatikti. Prezidentas įvardija valdžios problemas ir klaidas, neteisingai valdytą pandemiją, atkreipia dėmesį į dažnai girdėtus ir girdimus reikalavimus „netrukdyti dirbti“, kas deja, tapo priedanga valdžios neveiklumui. Kaip prezidentas sako – „dreifavimui be aiškaus plano“, – pastebėjo A. Norkienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad prezidentas, kaip, pasak politikės, ir LVŽS, mato būtinybę kuo skubiau spręsti naujus iššūkius – infliaciją, brangstančią energiją.
„Taip pat pagrįsta prezidento kritika, kad regionai pamiršti ir palikti, neįvykdyti jiems duoti pažadai“, – tvirtino A. Norkienė.
Parlamentarė pastebėjo, kad G. Nausėda savo pranešime kalbėjo ir apie šeimos stiprinimą.
„Kas gali rodyti, kad prezidentas mato aiškią valstybės viziją, kurios pagrindas yra šeima. Prezidentas įvardija ir teisingumo sistemos stiprinimo būtinybę. Kaip užsienio politikos klaidą, prezidentas įvardijo santykių su Kinija klausimą ir tai, kad nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams, dėl ko nukentėjo šalies verslas“, – priminė „valstiečių“ atstovė.
LVŽS šalies vadovo kalbą įvertino kaip atvirą, „nesuvaidintą situacijos valstybėje ir būtinų darbų konstatavimą.“
„Ši kalba rodo, kad prezidentas girdi ir mato Lietuvos žmones bei jų problemas. Mūsų matymas sutampa“, – rašoma pranešime.
Dulkys klaidas dėl pandemijos valdymo mato buvusios Vyriausybės darbe
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigiamai vertina Lietuvos skiepijimo rezultatus.
„Galutinis rezultatas, kad pandemijos valdyme ir vakcinacijos apimtyje Lietuva pasiekė geriausią rezultatą visoje Rytų Europoje, ir esame viduryje Vidurio Europos, tik nusileidome Šiaurės šalims ir Vakarų Europai, man atrodo, kad bendras skiepijimo rezultatas yra tikrai geras. Dabar yra svarbiausia, kaip vakcinų apsauga veiks, ir kaip mums padės toliau“, – kalbėjo A. Dulkys.
Ministras išgirdo prezidento raginimą rengtis rudeniui.
„Pagrindinė žinutė yra, kad viešasis gyvenimas neturėtų būti sustabdytas, ir buvo pakviesta įvertinti, kokias mes turime pamokas“, – sakė A. Dulkys.
Kalbėdamas apie klaidas, iš kurių reikėtų pasimokyti, ministras minėjo buvusios Vyriausybės darbus.
„Pamoką, kurią, aš manau, visi turime įsidėmėti po pirmosios pandemijos bangos, yra, kad Lietuva nieko nepadarė, kad būtų parengti testavimo algoritmai. Lietuva neįsigijo testų, arba įsigijo nekokybiškus testus, ir todėl po pirmosios pandemijos bangos mūsų švietimo sistema buvo privesta prie karantino sąlygų, ir mes nieko negalėjome dėl šito padaryti.
Naujoji Vyriausybė pasirūpino testais, pasirūpino algoritmais, ir jau po antrosios pandemijos bangos mums atsirado galimybė sugrąžinti švietimo sistemą atgal į mokyklos ir studijų suolus. Tuo dabar turime labiausiai rūpintis ir dabar“, – kalbėjo A. Dulkys.
Jis nesutiko ir su pastabomis, kad nebuvo įsiklausyta į ekspertus, ir, kaip pagrindimą minėjo tai, kad Vyriausybė buvo sudariusi nepriklausomą ekspertų grupę, su kuria labai intensyviai bendravo.
Po A. Dulkio komentuoti žurnalistams atėjęs buvęs premjeras Saulius Skvernelis į jo žodžius sureagavo vienu žodžiu: „kosmosas“.
Svernelis: tai buvo mandagus ir korektiškas signalas Vyriausybei, kad ji neveikli
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad prezidento kalboje buvo paminėtos visos svarbiausios šio laiko aktualijos.
„Praktiškai labai aiškiai pasisakyta vidaus politikos klausimais. Matyt, tai tai toks Vyriausybei mandagus, korektiškas signalas pasiųstas, kad ji yra neveikli. Tai akivaizdžiai matosi ir iš kai kurių ministrų komentarų, kad sudėtinga šiai Vyriausybei apskritai būti realybėje“, – komentavo politikas.
Visgi jis teigė manantis, kad dialogą su opoziciją turėtų pavykti pasiekti Seime suburtai Dialogo grupei.
„Manau, kad yra visos galimybės Seime tą dialogą rasti ir be prezidento tarpininkavimo. Jei matysime, kad esame aklavietėje, tada prezidento tas pasiūlymas yra svarstytinas ir vertingas“, – sakė S. Skvernelis.
Landsbergis: dialogui susisiejimas su opozicija nepadeda
Valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad kalba buvo siekiama pateikti poziciją daugeliu sričių.
„Kritika valdantiesiems įvardinčiau galbūt įvardinčiau kaip aiškiai išryškintą. Prezidentas to net nebijo slėpti – jo elektoratas, kuriams jis siunčia žinutes, ar tai būtų kažkas, susiję su skiepais, ar su kitais papildomais kažkokiais socialiniais klausimais, vėlgi labiausiai buvo skirtas tam tokiam... Piketas prie Seimo“, – komentavo politikas.
Jis įvertino ir prezidento siūlymą tarpininkauti Seimui randant dialogą.
„Visada laukiame, dėl to, kad Lietuvoje buvo tradicija – valstybės vadovai dalyvaudavo dialoge, būna tokia arbitro pozicija, kuri leidžia visiems priartėti prie centro ir rasti sutarimą. Kol kas dar to nepavyko. Man atrodo, gal tai šiek tiek yra orientacija ir į artėjančius rinkimus bei susisiejimas savęs su opozicinėmis jėgomis. Dialogui tai tikrai nepadeda, kai prezidentas aiškiai atsistoja į vieną pusę ir reikia diskutuoti ir su opozicija, ir su toje pačioje pusėje esančiu prezidentu“, – teigė G. Landsbergis.
Konservatorių lyderio teigimu, valdantieji bando ieškoti bendrų sutarimo su opozicija taškų.
„Ranka yra ištiesta. Galima įvertinti, jei norima matyti kažkokį suartėjimą“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
Jis teigė pritariantis tam, kaip šalies vadovas įvertino bendrą tarptautinę situaciją, tačiau paaiškino, kad tokiame kontekste dirbti yra nelengva.
„Visa tai yra nauja valstybei, vis tai yra nauja sprendimų priėmėjams. Sprendimų priėmimas, ypatingai krizių metu, yra labai sunkus procesas. Turint bent trapią valdančią daugumą, daug opozicijos ir bendrai visuomenėje, aš galiu suprasti, kad ne visi sprendimai gali būti iškart savaime aiškūs ir suprantami. Tą galiu ir sau, ir, manau, didelė dalis Vyriausybės tą sau prisiims, kad sunku vairuoti Vyriausybės laivą, kai plaukiame per tokią sraunią upę, kurioje yra tiek daug akmenų“, – akcentavo G. Landsbergis.
Visą metinę prezidento kalbą žiūrėkite čia:
