„Pas mus antroji banga taip stipriai nesijaučia, nes mes neturėjome visuotinio karantino. Sergančiųjų skaičius dabar auga, kalbama apie tai daugiau, bet situacija išlieka stabili, taisyklės nusistovėjo ir atrodo, kad žmonės bando prie to prisitakyti“, – laidoje „Delfi diena“ pasakoja Švedijoje gyvenanti Eglė Gavenė.
Anot jos, gyventojams nuolat primenamos trys pagrindinės taisyklės: plautis rankas, laikytis atstumo ir jaučiant net lengviausius simptomus likti namuose.
„Akcentuojama, kad tai mūsų visų atsakomybė, kiekvieno asmeniškai“, – pabrėžia E. Gavenė.
Moteris pasakoja, kad dėl koronaviruso jau anksčiau įvestas ribojimas susiburti didesnėms nei 50 žmonių grupėms, be to, ilgą laiką buvo griežtai draudžiama lankytis senelių namuose, bet šiuo metu šie apribojimai yra lengvinami.
„Žinoma, dar yra visokių mažų pakitimų. Aš negaliu įeiti į vaiko mokyklą, bet pamokos vyksta įprastai“, – pasakoja ji.
Tačiau, atkreipia dėmesį E. Gavenė, apsauginių veido kaukių Švedijoje neišvysime – čia jų dėvėti nereikia. „Retai, labai retai“, – sako lietuvė. Restoranai, barai šiuo metu taip pat dirba įprastu režimu.
Antras karantinas
Tuo tarpu Izraelis karantiną įsivedė jau du kartus, antrą kartą – rugsėjį. Čia gyvenanti lietuvė Ieva Vėbraitė-Adereth sako, kad užsikrėtusiųjų šalyje – labai daug.
„Skaičiai yra labai dideli, kiekvieną dieną – po 9 tūkstančius. Jau kelias savaites esame karantine. Nepasakyčiau, kad žmonės yra laimingi“, – pasakoja ji.
Tiesa, I. Vėbraitė-Adereth pastebi, kad antrą kartą įvedus karantiną statistika smarkiai pagerėjo. Vis dėlto, sako ji, situacija sudėtinga, daugybė žmonių neteko darbo.
„Jeigu žmogus vis dar turi darbą ir gali dirbti iš namų, tai viskas gerai. Jei neturi vaikų, viskas gerai. Bet jeigu turi vaiką ir darželiai bei mokyklos uždarytos, tau dirbti ir prižiūrėti vaiką yra praktiškai neįmanoma. Bent jau iš savo patirties sakau. Iš kitos pusės, 900 000 žmonių neteko darbo, tai įsivaizduokite, kaip jie jaučiasi“, – aiškina moteris.
Jos manymu, nepakankama ir valdžios parama nukentėjusiems per krizę.
„Kas neteko darbo, gauna išmoką. Ministras pirmininkas sugalvojo išduoti kiekvienam piliečiui 750 šekelių tai daugiau nei 100 eurų. Taip pat padeda smulkiajam verslui. Galbūt tai minimali pagalba, bet tikrai nepakankama. Kai praeini gatve ir matai, kiek verslų užsidarė, tai šitas antras karantinas dar pablogina situaciją“, – teigia I. Vėbraitė-Adereth.
Padėtis blogėja ir dėl to, kad ne visi, kaip teigia pašnekovė, laikosi saugumo reikalavimų: „Kiek žmonės to laikosi, sunku pasakyti, yra sektorių, kurie taisyklių nesilaiko, ir dėl to mes turime tuos didžiulius skaičius.“
Protestuoja prieš ribojimus
Nyderlanduose, kurie patenka tarp labiausiai koronaviruso paveiktų šalių Europoje, situacija stipriai blogėja su kiekviena diena, sako ten gyvenanti Beata Kviatek.
„Iš tiesų yra labai daug susirūpinimo ir vyriausybė bando spręsti sutuaciją įvesdama šiek tiek griežtesnes priemonės, tačiau tai labai didelis iššūkis, nes daug kritikuojančių bet kokių priemonių įvedimą, vyksta labai daug protestų. Hagoje vyko nesankcionuotas mitingas, per kurį suimta 80 žmonių. Taip pat yra žmonių, kurie reikalauja griežtesnų priemonių“, – pasakoja lietuvė.
Pasak jos, Nyderlandai nespėjo pasiruošti antrajai bangai, nes buvo manoma, kad ji prasidės spalio pabaigoje–lapkričio mėnesį.
„Buvo manyta, kad nebūtinai reikia plėsti vietų skaičių ligoninėse, pasirinktas vidurio kelias. Šiuo metu ketvirtadalis vietų jau užpildyta ir gali tekti vežti pacientus į Vokietiją, kaip buvo per pirmąją bangą“, – aiškina B. Kviatek.
Apsaugines kaukes Nyderlanduose taip pat dėvėti reikia ne visur: „Kaukės privalomos tik viešajame transporte, tačiau net jame yra žmonių, kurie nedėvi ir labai agresyviai elgiasi. Visuomeniniuose pastatuose kaukės tik primygtinai rekomenduojamos. Taip pat rekomenduojamos vidurinėse mokyklose, bet ne pradinėse.“
Universitete dėstanti lietuvė pasakoja, kad didžioji dalis mokymo vyksta nuotoliniu būdu, tačiau stengiamasi atskiromis grupėmis ar bent jau pirmo kurso studentams suteikti galimybę susipažinti su universitetu. Tiesa, studentai tokiu mokymu nėra patenkinti ir situacija gali keistis.
„Gali būti, kad turėsime pokyčių, kadangi dauguma studentų nėra patenkinti nuotoliniu mokymu ir kalbama, kad studentai gali pareikalauti susigrąžinti mokestį. Svarstoma, kaip padidinti kontaktinį mokymąsi, kad to neatsitiktų“, – laidoje „Delfi diena“ pasakoja Nyderlanduose gyvenanti B. Kviatek.