Grupėse bendrauti atvirai siūlosi ir vyresni
Tam, kad susikurtum feisbuko paskyrą, turi būti bent trylikos metų. Bent jau formaliai. Plinta informacija, kad dabar socialiniame tinkle gyvuoja „vaikų pažinčių“ grupės, kuriose net ir pradinukai ieško įvairių pažinčių – dairosi vaikino, merginos, o pasitaiko ir seksualinio pobūdžio pasiūlymų. Grupėje pilna ir nuotraukų.
„Kai kurie buvo net išsirengę, demonstruodami tam tikras kūno formas ir panašiai“, – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Esą tik vaikams skirtose grupėse pabendrauti atvirai siūlosi ir vyresni. Kai kurios jų turi net tūkstančius narių.
„Būtent visi vaikų medžiotojai, kaip mes juos vadiname – jie siaučia tose grupėse, jie apsimeta, kad jie yra vaikai, jie ieško sau taikinių“, – teigė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Tokios aktualijos nerimą kelia ir patiems tėvams.
„Čia pats baisiausias dalykas. Man net šiurpas nueina“, – teigė moteris.
„Vaikai gali neatskirti. Tai yra didžiulis pavojus“, – kalbėjo vyras.
„Pedofilijos visi skandalai, apgavikai, sukčiai“, – asociacijomis, kurios kyla vos išgirdus apie tokias „vaikų pažinčių“ grupes, dalijosi moteris.
Tai – palanki terpė veikti sukčiams
Ekspertai atviri – palankesnių sąlygų seksualiniams nusikaltėliams dar reikėtų paieškoti.
„Iš karto informavome teisėsaugos institucijas“, – teigė I. Skuodienė.
„Aišku, kad neturi būti tokių grupių, bet mes visi su siaubu matome, kad tas procesas tampa nevaldomas“, – teigė K. Mišinienė.
O seksualiniai nusikaltėliai naudojasi vaikų patiklumu.
„Tas bendravimas, kuris iš karto prasideda – jis būna labai orientuotas į kažkokius komplimentus, kažkokį domėjimąsi vaiku. Vaikams labai trūksta, kad kažkas jais domėtųsi“, – pastebėjo Paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis.
Sukčiai gali prašyti ne tik apsinuoginti nuotraukose, bet ir asmeninių duomenų, pavyzdžiui, namų adreso. Dėl panašių „vaikų pažinčių“ socialiniuose tinkluose į tarnybas kreiptasi ne kartą. Deja, kai kurios istorijos baigėsi itin tragiškai.
„Vaikai, kadangi nenori prarasti jiems kažkokio pozityvaus santykio, jie daro dalykus, kurių gal šiaip nebūtinai darytų“, – teigė V. Lakis.
„Prašė tam tikrų nuotraukų pasidalinimo, apnuoginant tam tikras kūno vietas. Pasidalinus, pradeda šantažuoti ar tai pinigais, ar prašo daugiau nuotraukų pasidalinti“, – pasakojo I. Skuodienė.
„Buvo ką tik nepilnamete tapusi mažametė. Ji buvo iki savižudybės priversta tokio persekiotojo, kuris paskui pasirodė smarkiai vyresnis“, – kalbėjo K. Mišinienė.
Pasigendama tėvų atsakomybės
Socialinius tinklus prižiūri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Taip pat žiūrima, kaip ten laikomasi Nepilnamečių apsaugos įstatymo, o jis į panašias grupes burtis nedraudžia. Uždaryti jas gali tik pats Facebook ir tik dėl amžiaus cenzo nesilaikymo.
„Nei socialiniai tinklai, nei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, iš tiesų, negali užtikrinti absoliutaus saugumo“, – teigė Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
„Kreipėmės į „Meta“, dėl tokių grupių pašalinimo. Aišku, kas yra svarbu – vienas grupes panaikinus, nebūtinai neatsiras kitos“, – atkreipė dėmesį I. Skuodienė.
Ekspertai pasigenda ir tėvų atsakomybės, mat amžiaus cenzas socialiniuose tinkluose sukurtas ne be reikalo.
„Vaikai juk negyvena vieni. Galų gale, ne kompiuteriai juos augina. Vis tiek yra suaugęs žmogus ir suaugusiojo žmogaus atsakomybė“, – teigė K. Mišinienė.
Tiesa, neretai socialinių tinklų paskyras vaikai susikuria pačių tėvų iniciatyva.
„Neretai patys tėvai sukuria arba leidžia vaikams sukurti anketas socialiniuose tinkluose“, – teigė I. Skuodienė.
„Vaikai atsiduria erdvėje, kurioje jie neturi įgūdžių, kaip tvarkytis“, – pastebėjo V. Lakis.
Įžvalgomis pasidalijo ir patys tėvai.
„Gal reikia daugiau aiškinti, kalbėtis su vaikais, bet kartais tiesiog tai yra nesukontroliuojami dalykai. Kai vaikai eina į mokyklą – gal kažko tiesiog tėvams nepasipasakoja“, – kalbėjo moteris.
„Aš žinau, kad mano galimybės sukontroliuoti jo elgesį internete yra labai nedidelės“, – teigė vyras.
„Vaikas turi tėvais pasitikėti, kad pasakytų: tokią grupę pamačiau, gal įeisiu. Dažniausiai, visi žinome, kad tėvai dirba daug, o vaikai ką nori, tą ir daro“, – teigė kita pašnekovė.
Pasakė, į ką vertėtų atkreipti dėmesį
Vaiko teisių gynėjai primygtinai prašo stebėti, kiek laiko vaikai praleidžia socialiniuose tinkluose.
„Kaip mokome saugaus elgesio taisyklių gatvėje, kieme – lygiai taip pat, vaiką paleisdami į socialinius tinklus, į internetines erdves, turime nuolat kalbėti apie taisykles“, – atkreipė dėmesį I. Skuodienė.
Jeigu vaikas pradeda slapukauti, nedrįsta naudotis telefonu ar internetu šalia tėvų, o gal staiga pasidaro piktas ir suirzęs – tai gali būti ženklas, kad kažkas yra ne taip.
„Labai svarbu aptarti, kad, jeigu jie susidurs su kažkokia situacija, su turiniu, kuris juos trikdys, kad tikrai labai svarbu pasikalbėti apie tai su pasitikimu suaugusiuoju ir kas galėtų būti tas patikimas suaugęs. Tada labai svarbu, kad pirma reakcija to suaugusiojo nebūtų tik vaiko kažkoks išbarimas. Vaikas ir taip jau būna gana išsigandęs“, – aiškino V. Lakis.
Ekspertai žeria kritikos ir teisėsaugai, esą technologijos juda į priekį, o pareigūnai – smarkiai atsilieka.
„Mūsų teisėsauga – ji galėtų būti labiau pasikausčiusi tose technologijose. Dabar – jie bejėgiai: „nėra įrodymų, surinkite įrodymus, tada rašykite pareiškimą“, – teigė K. Mišinienė.
Anot ekspertų, jei vaikai jau turi paskyrą socialiniuose tinkluose – ten jie neturėtų bendrauti su niekuo, ko nepažįsta realiai.
Visą reportažą rasite LNK portale:
