Sveikinimo laiške Vyriausybės vadovė pažymėjo vis glaudesnius Lietuvos ir Suomijos santykius, šalims bendras laisvės ir demokratijos vertybes bei siekius kurti klestintį Šiaurės–Baltijos regioną, stiprią ir pažangią Europą bei tvarią taiką žemyne ir pasaulyje.
„Šokiruojančios ir brutalios Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje mūsų vienybė turi tęstis. Jokia valstybė negali laikyti nepriklausomybės ir teritorinio integralumo duotybe, matydama, kokie trapūs yra taika ir stabilumas Europoje. Džiaugiuosi galėdama pažymėti svarbų Suomijos narystės NATO vaidmenį sustiprinant mūsų regiono saugumą ir atveriant naujas galimybes mūsų šalims artimiau bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityje“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė išreiškė lūkestį, jog bendromis pastangomis Lietuva ir Suomija ir toliau artimai bendradarbiaus bei tęs aktyvų dialogą, paremtą abipusiu supratimu.
ELTA primena, kad antradienį Suomijos parlamentas ministru pirmininku išrinko konservatorių P. Orpo, vadovaujantį keturių partijų koalicijai, į kurią įeina ir kraštutinių dešiniųjų Suomių partija, planuojanti griežtai susidoroti su imigracija.
Parlamentas balsavo už P. Orpo, laimėjusį balandį vykusius rinkimus ir vedusį sunkias derybas dėl koalicijos. Už jį balsavo 107 parlamentarai, 81 buvo prieš ir 11 nedalyvavo.
Per rinkimų kampaniją P. Orpo pasisakė už taupymą ir pažadėjo per ketverius metus šešiais milijardais eurų sumažinti išlaidas. Praėjusią savaitę pristatyta naujoji koalicija paskelbė apie pokyčius imigracijos srityje.
Siekiama perpus sumažinti pabėgėlių, kuriuos ši Šiaurės šalis priima per Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrą, skaičių nuo 1 050 per metus iki 500. Taip pat siekiama sukurti atskiras socialinio draudimo išmokų sistemas imigrantams ir nuolatiniams gyventojams, bet tai, pasak ekspertų, gali pažeisti Konstituciją. Taip pat bus sugriežtintos sąlygos gauti teisę nuolat gyventi Suomijoje ir pilietybę, sakė Suomių partijos lyderė Riikka Purra.
