Dar praėjusių metų gruodį Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad P. Gražulis vieno rugsėjį vykusio Seimo posėdžio metu, svarstant sesijos darbų programą, balsavo už kitą Seimo narį, socialdemokratą Liną Jonauską. Šis tuo metu buvo nusisukęs ir kalbėjo su kitu Seimo nariu.
Pasak apkaltos proceso iniciatorių, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis tokiais „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Nutarimo projektą dėl apkaltos proceso registravo parlamentaras iš Seimo Laisvės frakcijos Tomas Vytautas Raskevičius, pasirašė ir daugiau valdančiųjų frakcijų atstovų.
Numatoma, kad specialiąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi apkaltos pagrįstumą, sudarytų 11 parlamentarų, atlikti tyrimą bei pateikti išvadą komisija turėtų iki gegužės 1 dienos.
2010 metais Seimas sprendė dėl parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos, kai A. Sacharukas pasinaudojo L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo vietoje jo.
Slapto balsavimo metu Seimas panaikino L. Karaliaus mandatą, A. Sacharukas liko dirbti. Abu šiuos politikus Konstitucinis Teismas (KT) pripažino šiurkščiai pažeidusius Konstituciją ir sulaužiusius duotą priesaiką: A. Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką dėl to, kad sąmoningai parlamento posėdžiuose naudojosi L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus, L. Karalius – dėl to, kad tuo metu buvo išvykęs į Pietryčių Aziją atostogauti ir sąmoningai nedalyvavo Seimo posėdžiuose.
P. Gražuliui apkalta šiuo metu gresia ir kitu klausimu – teismo jis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tiesa, laukiama, kad dėl to pasisakytų galutinė instancija – Aukščiausias Teismas. Tai turėtų įvykti balandžio 18-ąją.
