Kol kas EK gairės neviešinamos, jos turėtų būti paskelbtos artimiausiu metu.
Trečiadienį rusų naujienų agentūra „Ria Novosti“, remdamasi laikraščiu „Izvestija“, pranešė, kad Europos Sąjunga ir Rusija susitarė dėl prekių tranzito į Kaliningradą. Laikraščio šaltinių žiniomis, dokumente nurodoma, kad iš Rusijos į Kaliningradą tranzitu keliaujančios sankcionuojamos prekės bus praleidžiamos.
Delfi žiniomis, tranzitą EK Lietuvai nurodo atnaujinti, o į Kaliningradą vežami kiekiai esą neturės viršyti iki šiol buvusio kelerių metų vidurkio. Apie tai pirmieji pranešė portalas Tv3.lt.
Šimonytė: tai nėra bendras EK ir Lietuvos dokumentas
Premjerė Ingrida Šimonytė nesiėmė komentuoti rusų skelbiamos informacijos. Jos vertinimu, tai – bergždžias užsiėmimas.
„Rusijos informacijos komentuoti aš tikrai nesiruošiu, bet, matyt, kad ką galiu pasakyti, kad yra tikėtina, jog šią savaitę kažkada Europos Komisija paskelbs savo atnaujintą gairių tekstą“, – trečiadienį žurnalistams Seime komentavo ministrė pirmininkė.
Gairių turinį ji teigė komentuosianti tik tada, kai jis bus paviešintas.
Premjerė pabrėžė, kad gairės nėra bendras EK ir Lietuvos dokumentas.
„Tai yra Komisijos gairės, nors man tenka matyti, kad vyksta kažkokios derybos dėl kažko. Čia nėra jokia sutartis tarp Lietuvos ir Komisijos, nėra kažkoks bendras dokumentas Lietuvos ir Komisijos ar kažkoks kitoks dokumentas, kur turėtų šalys sutarti, susitarti ir padėti parašus. Tai yra Komisijos dokumentas, kurį Komisija paskelbs tokį, kokį matys reikalingą paskelbti. Tai nereiškia, kad mes nesame teikę savo pastebėjimų dėl to, bet vėlgi dokumentas – Komisijos, būtų geriausia, kad pirmiausia jį komentuotų tas, kas tą dokumentą išleis“, – dėstė I. Šimonytė.
Neseniai, Delfi žiniomis, Briuselyje dėl šio klausimo lankėsi Lietuvos delegacija su premjerės patarėju Rolandu Kriščiūnu ir užsienio reikalų viceministru Raimundu Karobliu. Savo ruožtu šį pirmadienį Prezidentūroje buvo surengtas susitikimas. Po susitikimo komentarų nebuvo.
Skvernelis: išimtys būtų prasmingos
Lietuva, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio matymu, apribojimų tranzitui neturėjo įvesti.
„Tai buvo, matyt, mūsų atskirų valstybės institucijų neteisingas interpretavimas ir sukelta bereikalinga įtampa. Palaukime, kai bus išaiškinimas. Jei jis bus toks, kad iš tikrųjų tos prekės, kurių kiekis nedidėja ir juda tarp Kaliningrado ir Rusijos, nėra eksportuojamos – bus tokia išimtis patvirtinta, vadinasi, mes buvome teisūs, keldami abejones ir dvejodami, ar iš tiesų tam sankcijos yra taikomos“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė S. Skvernelis.
Jo manymu, Lietuva šiuo klausimu galbūt tiesiog norėjo pasirodyti griežtesnė.
„Manau, kad dabar tokia pozicija yra, jog ministrai gali daryti ką nori: vis tiek jie iki 2024 metų pabaigos bus, čia turbūt klausimą galima nuimti. Prezidentui tinka viskas, ką ministrai bedarytų, ir ministrui tinka, ir premjerei tinka.
Mes galime kelti klausimą, bet matote, kuo pasibaigia mūsų klausimų kėlimas: jei būna interpeliacija, paskui tenka skirtingose salėse dirbti“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Jei tranzitui būtų numatytos išimtys, pasak jo, tai būtų prasminga.
„Svarbiausias tų sankcijų tikslas yra, kad pasinaudojus situacija per Kaliningrado uostus nebūtų eksportuojamos ir importuojamos draudžiamos prekės, kurios yra sankcionuojamos. Jei būtų kvotų sistema ar kiekiai būtų nustatomi, (...) užtikrinus veiksmingą kontrolę, tai logiška būtų“, – teigė S. Skvernelis.
Karbauskis: mes suinteresuoti, kad rusai būtų prasigėrę
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio nuomone, EK gairių atnaujinimas dėl Kaliningrado tranzito yra logiškas.
„Aš nemačiau prasmės nuo pat pradžių tame, kad, pavyzdžiui, visiškai uždrausti alkoholio tranzitą. <...> Kam uždrausti visiškai alkoholio tranzitą, jeigu eina kalba apie jų pačių gėrimą. Mes gi suinteresuoti, kad jie būtų prasigėrę, nes nuo to pagamina blogesnius automobilius, lėktuvai pas juos neskraidys. Tai kodėl mes turime logiškai tam prieštarauti?“ – klausė politikas.
„Remiantis sveika logika“, jo įsitikinimu, į Kaliningradą iš Rusijos tranzitu turėtų būtų praleidžiamos ir statybinės medžiagos, kurias rusai naudoja savo reikmėms: esą „net jei mes visiškai užblokuotumėm importą“, rusai sankcionuojamas prekes atsiplukdytų ar atsiskraidintų.
„Nėra prasmės daryti tai, kas liečia juos pačius, jų pačių vidinį vartojimą ir tą, aš suprantu, Europos Sąjunga sutvarkė“, – teigė R. Karbauskis.
„Antra mintis – mes gi nemanome, kad visi rusai, visi Rusijos gyventojai be išimties, vaikai yra kalti. <...> Mes neturime visų jų laikyti įkaitais. Pavyzdžiui, jeigu pradėtų trūkti maisto produktų ar kažko tai dar, kentėtų žmonės, kurie visiškai niekuo nesusiję nei su šiuo karu, nei su administracija, nei su režimu, kuris yra nusikalstamas“, – komentavo „valstiečių“ lyderis.
R. Karbauskis kritikavo Lietuvos vykdomą užsienio politiką ir jos nenuoseklumą.
„Pareiškimai buvo daromi siekiant užsidėti pliusiukus. Kas nors galvojo apie pasekmes? Niekas negalvojo. <...> Po to gaunasi taip, kad mes tampame valstybe, kuria pradedda naudotis rusų propaganda. Aiškiai naudojasi nuteikdami savo visuomenę prieš NATO, prieš Europos Sąjungą, prieš Lietuvą. Kam tai daryti, kokia prasmė mums maitinti jų propagandą?“ – dėstė R. Karbauskis.
Tiesa, jis abejojo, ar ši istorija su Kaliningrado tranzitu išklibins užsienių reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį iš posto.
„Ar jis gali atsistatydint? Ne, jis partijos, kuri valdo Lietuvą, pirmininkas, ir jis tikrai neatsistatydins. Jie paprasčiausiai bukai toliau darys tai, ką darė. Jiems karas, mano įsitikinimu, leidžia pridengti savo nesėkmes vidaus politikoje“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Auštrevičius: tai iš dalies būtų Lietuvos pralaimėjimas
Europarlamentaras Petras Auštrevičius Delfi teigė, kad jei iš tiesų iš esmės bus legalizuotas sankcionuotų prekių tranzitas, tai, be jokios abejonės, bus akivaizdus ES atsitraukimas nuo sankcijų politikos ir dalinai Lietuvos pralaimėjimas.
„Sprendžiant iš visos informacijos, buvo delegacijų vizitai į Briuselį ir iš Briuselio važinėjo ne viena delegacija į Lietuvą. Derybos vyko. Aš taip suprantu, kad tai nebuvo kažkoks valios primetimas neatsižvelgiant į nieką“, – kalbėjo jis.
Todėl, pasak politiko, nuomonė krypsta į tai, kad Lietuva sutiko su tuo, kas buvo pasakyta.
„Nežinau, kokiomis sąlygomis sutiko. Atvirai tariant, viešumoje to neišgirsi, kas yra, mano manymu, visiškai nepriimtina. Man tai primena 1940-uosius metus, kai Juozas Urbšys buvo informuotas apie kariuomenės įvedimą ir panašiai – pastatytas prieš faktą. Taip negali būti. Taip tiesiog negali būti. Aš, tiesą sakant, nelabai žinau, kodėl taip galų gale atsitiko, bet toks „reikalų“ sutvarkymas vasaros metu man atrodo kaip bandymas sumėtyti pėdas ir pasistengti viską kuo greičiau pamiršti“, – pabrėžė P. Auštrevičius.
Jis pridūrė, kad pralaimėjimo prieskonis yra labai aitrus.
„Gyvename demokratinėje visuomenėje, kur yra prievolė informuoti, – paklaustas, ar visuomenei dabar turėtų būti paaiškinta, kodėl Lietuva sutiko su tokiomis sąlygomis, kalbėjo P. Auštrevičius. –Pagaliau, mes turime Seimą, kuris vienaip ar kitaip dalyvauti tuose sprendimuose, kur skirtingų partijų atstovai natūraliai išsako skirtingas nuomones. Bet be demokratiškai išrinkto Seimo įtraukimo į šias diskusijas man viskas pradeda panašėti daugiau į biurokratinį cirką ir savotiškus fokusų išdarinėjimus“.
Jis pridūrė, kad dabar bus įdomu pamatyti, kaip atskiros valdžios šakos save gerbia šioje situacijoje.
„Labai tikiuosi, kad viskas paaiškės“, – sakė jis.
Saudargas: tai būtų bloga žinia visam demokratiniam pasauliui
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas taip pat ragino sulaukti oficialaus EK išaiškinimo.
„Lietuva dabar veikia pagal ankstesnį išaiškinimą, nieko nepažeidžia, vadovaujasi EK nuomone, kuo ir turėtų vadovautis įgyvendindama sankcijas. Jei bus kitokios gairės, tai tada Lietuva turės vadovautis kitokiomis gairėmis“, – komentavo politikas.
Visgi, pasak jo, jei gairės dėl tranzito būtų palengvintos, tai nebūtų gera žinia ne tik Lietuvai, bet visai Europai ir demokratiniam pasauliui.
„Kiekvienu klausimu EVT negali savo išaiškinimų duoti, rinktis kiekvienu klausimu. Tokia yra praktika, kad valstybės narės vadovaujasi išaiškinimu. Palyginimas galėtų būti su Mokesčių inspekcija: ji išaiškina, kaip taiko įstatymą. Čia tiesiog to susitarimo, sankcijų paketo, kuris buvo pasiektas, taikymas. Taigi, reikalinga EK nuomonė, kaip tiksliai kiekvienu atveju tą taikyti“, – klausimą, ar EVT galėtų priimti kitokius sprendimus, komentavo P. Saudargas.
Savickas: Landsbergis turi atsistatydinti
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas pirštu bedė į valdančiuosius ir teigė, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, jei informacija tikrai pasitvirtins ir bus pritaikytos išimtys, turėtų atsistatydinti.
„Tokia situacija rodo, kad mūsų pareigūnai, atsakingi už užsienio politiką eilinį kartą netinkamai dirba su mūsų partneriais ir dėl savo asmeninių europinių ambicijų renkasi avantiūristinį kelią.
Po šitokios situacijos man sunkiai suprantama, kaip užsienio reikalų ministras Landsbergis gali toliau eiti pareigas. Po šių EK patikslinimų esama situacija būtų gėdinga“, – teigė politikas.
Paluckas: tai didelė reputacinė žala
Socialdemokratų partijos atstovas Gintautas Paluckas neslėpė, kad tokia informacija politikos koridoriuose sklandė jau kurį laiką, tačiau pabrėžė, kad reikia sulaukti oficialaus dokumento.
„Tai rodo, kad Lietuva neįvertino, nepasvėrė visų aplinkybių, ėmėsi to neišsiaiškinusi visų savo veiksmų galimų pasekmių, eilinį kartą demonstravo neįžvalgumą ir atitinkamai dabar šiuos veiksmus iš esmės koreguoja Europos Komisija“, – Delfi komentavo parlamentaras.
Tai, jo teigimu, yra didelė reputacinė žala.
„Tai, aišku, išnaudojama ir propagandai, kad Lietuva yra išsišokelė, antirusiška, ar kokia tik nori. (...) Lygiai taip pat atsirado įtampa mūsų santykiuose su mūsų partneriais Europoje, nes mes sau leidome irgi pradėti kritikuoti, nujausdami Europos poziciją, tiek vokiečius, tiek kitus, kurie ieškojo tam tikros išeities iš tos situacijos“, – sakė G. Paluckas.
Mazuronis: kažkam reikia prisiimti atsakomybę
Išimtys tranzitui į Kaliningradą, „darbiečio“ Andriaus Mazuronio nuomone, yra Lietuvos valstybės pralaimėjimas. Pasak jo, dėl sankcionuojamų prekių tranzito per Lietuvos teritoriją buvo apsispręsta be pačios Lietuvos.
„Dėl to galima kaltinti ne ką kitą, o atskirų ministerijų vadovus, kurie, man atrodo, nuo pat proceso pradžios netinkamai kontroliavo visą procesą arba jo išvis nekontroliavo. Tas chaotiškas, pasimestinis aplinkybių aiškinimas, kaip šios sankcijos atsirado, kas jas turi išaiškinti, koks ten tekstas, privedė prie to, kad galutiniam rezultate, panašu, dėl sankcijų klausimo per Lietuvos Respublikos teritoriją jau yra sprendžiama be pačios Lietuvos Respublikos.
Šitoks aplinkybių konstatavimas gali būti traktuojamas ne kaip kas kita, o ypatingai skandalinga aplinkybė“, – vertino A. Mazuronis.
Vyriausybė, jo įsitikinimu, turėtų rasti asmenis, kurie dėl susidariusios situacijos prisiimtų atsakomybę „už chaotišką situacijos valdymą ar visišką jos nevaldymą“.
Klausimas aptartas uždarame posėdyje
Trečiadienį Seime įvyko uždaras Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdis. Komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė patvirtino, kad jo metu buvo aptartas tranzito į Kaliningradą klausimas.
Plačiau komentuoti, kas su Europos Sąjunga susitarta dėl tranzito, politikė atsisakė.
„Pastarąsias tris savaites Lietuvos Vyriausybė vykdė labai aktyvias konsultacijas su Europos Komisija. Gairių kol kas neturime, kai jas turėsime, galėsim komentuoti daugiau“, – žurnalistams teigė L. L. Andrikienė.
Ji teigė, kad atnaujintos EK gairės dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą viešumoje pasirodys artimiausiomis dienomis.
Lietuva apribojo tranzitą
Birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno ir juodųjų metalų, vėliau – cemento, alkoholio ir kitų prekių, tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.
Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.
Reaguodama į situaciją, EK nusprendė parengti atnaujintas gaires dėl sankcijų. Šis naujas išaiškinimas galimai numatys kitokią, nei šiuo metu Lietuva vykdo, tranzito kontrolę sankcionuotoms rusiškoms prekėms.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad konsultacijos tarp EK ir Vyriausybės vis dar vyksta.
„Procesas dar nėra pasibaigęs, jis vis dar vyksta. Tikrai Lietuvos derybininkai – Vyriausybė – toliau labai tampriai konsultuojasi su Europos Komisija, ir aš manau, kad sprendimas netrukus bus paskelbtas“, – LRT laidai „Dienos tema“ komentavo šalies vadovas.
Panašiai trečiadienį kalbėjo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kol kas vis dar Europos Komisija rengia savo gaires, sankcijos yra taikomos Lietuvos visa apimtimi, vyksta konsultacijos, derybos ir mes stengiamės apginti Lietuvos interesus. <…> Dabar atrodo, kad Europos Komisijos gairės bus paskelbtos ir, manyčiau, kad tai bus netrukus“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
