Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno, prezidento esminę mintį suprasti galima, tačiau, jo teigimu, minėtas argumentas buvusių ministrų atvejų taikomas nelogiškai.
„Viena vertus, yra toks politinis noras, kad nebūtų piktnaudžiaujama galimybėmis pabaigus politines pozicijas ar kadencijas užimti vietas tose srityse, kurios tarsi buvo pavaldžios prieš tai kuruojamoms, vadovaujamoms ministerijoms ar kitoms pozicijoms, bet, mano galva, tai daroma kažkaip nelogiškai ir nenuosekliai“, – Delfi sakė prof. T. Janeliūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vadinamojo politinio atšalimo laikotarpis ir teisinis statusas nėra aiškiai apibrėžtas. Priešingai, nei yra valstybės tarnyboje.
„Tai tampa labai subjektyviu politiniu pasirinkimu, kada ir kam jį taikyti. Yra reglamentuota, kada negali būti užimtos pareigos valstybės kontroliuojamose įmonėse, – ten daugiau ar mažiau tvarka yra aiški, bet, kalbant apie teisėjus ir diplomatus, čia situacija yra gerokai kitokia“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.
Neigiamos prezidentūros išvados dėl tolimesnės karjeros sulaukė ir buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, norėjęs grįžti į darbą, į teisėjo pareigas.
T. Janeliūno teigimu, tiek teisėjų, tiek diplomatų profesijos turi savo specialius įstatymus, kurie reglamentuoja darbuotojų apsaugą ir galimybę grįžti į pozicijas po darbo politinėje sferoje.
„Čia dabar atsiradęs tas kitoks politinio atšalimo suvokimas gali kirstis netgi su teisiniu reguliavimu, kaip tas profesijas dabar mes įstatymais reguliuojame. Sakyčiau, kad galbūt pradžioje reikėjo padaryti kokių nors įstatymų pakeitimų, labai aiškiai apibrėžti, kad tai būtų nesubjektyvu, o taikoma visiems vienodai. Dabar išeina, kad tai yra vos ne kažkokia personalinė sąlyga, kuriai pagrindimo, bent jau formalaus, mano akimis, trūksta“, – teigė politologas.
L. Linkevičius dalyvavo paskutiniuose Seimo rinkimuose – jis Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje kandidatavo atstovaudamas Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
Vis dėlto T. Janeliūnas teigė, kad tai situacijos nekeičia.
„Jeigu mes kalbėtume apie politinio atšalimo sąlygą, kaip aktyvų politinį dalyvavimą arba partinę veiklą, tai galėtume sakyti, kad taip, skirtumų egzistuoja, bet kol kas nėra netgi labai aiškiai apibrėžta, kas patenka į tą politinio atšalimo kategoriją“, – dar kartą atkreipė dėmesį VU TSPMI profesorius.
Pasak jo, tiek R. Karoblis, tiek L. Linkevičius jau prieš užimdami ministrų pozicijas turėjo diplomatų statusus, aiškią kvalifikaciją, patirtį.
„Tai nėra įšokimas į tokią aukštesnę poziciją, nei jie buvo prieš politinės karjeros laikotarpį. Tai yra tiesiog grįžimas į jų kvalifikaciją atitinkančias pozicijas. Čia tikrai nėra, manau, bandymas pasinaudoti kokiomis nors privilegijomis, kurias suteikė buvimas ministrų poste arba buvimas partinėse struktūrose. Tai greičiausiai tikrai nėra tas piktnaudžiavimas politine įtaka, kuriai, matyt, bandoma užkirsti kelią“, – tęsė T. Janeliūnas.
Paklaustas, ar pamena panašių atvejų ankstesnių prezidentų kadencijų metu, profesorius teigė nepamenąs buvusiems ministrams politiškai užvertų profesinių kelių, nors jie turėjo tam reikalingas kompetencijas ir kvalifikacijas.
„Dėl ministrų aš nepamenu tokios praktikos. Yra buvę dėl prezidento buvusio patarėjo – sustabdytas Valterio Baliukonio įsivažiavęs skyrimas ambasadoriumi (Ispanijoje, – aut. p.). Jis buvo patarėjas Valdo Adamkaus komandoje ir Dalia Grybauskaitė sustabdė skyrimą, tiesiog labai asmeniškai atsakydama, kad tokio žmogaus negali skirti ambasadoriumi, nes gerai žino, kaip jis dirba. Nors jis pagal savo kvalifikaciją ar patirtį hipotetiškai būtų galėjęs tęsti karjerą diplomatinėje tarnyboje aukščiausiu statusu, bet grynai prezidentės sprendimu tam buvo užkirstas kelias. Čia yra gal vienas ryškesnių epizodų, bet vėlgi – tai ne ministro lygmens, tai buvo prezidento patarėjas, ir kažin ar tai lygintina“, – pridūrė T. Janeliūnas.
Delfi primena, kad L. Linkevičius buvo laikomas kaip vienas realiausių kandidatų į Lietuvos ambasadoriaus JAV poziciją, o R. Karoblis – į Lietuvos ambasadoriaus ES pareigas. Pirmasis apie prezidento G. Nausėdos atsisakymą skirti buvusius ministrus ambasadoriais pranešė portalas lrytas.lt.
Paprašytas argumentuoti savo sprendimą, šalies vadovas aiškino, kad, siekiant diplomatinės tarnybos depolitizavimo, minėtiems asmenims reikalinga pauzė.
„Šiuo metu aš nematau galimybės šiems neseniai buvusiems ministrams užimti ambasadorių minėtose valstybėse pareigų dėl labai paprastos priežasties – dėl reikalingo politinio atšalimo“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Jeigu mes tikrai ne žodžiais, o darbais ir savo veiksmais norime siekti diplomatinės tarnybos depolitizavimo, tai tokį politinio atšalimo laikotarpį turėtume taikyti“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto prezidentas patikino, kad priekaištų buvusių ministrų darbui neturi.
L. Linkevičius ir R. Karoblis artimiausiu metu eis ypatingų pavedimų ambasadorių pareigas Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamente.
„Praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo dienos, kai pateikiau prašymą atkurti mano, kaip buvusio teisėjo statusą, iš Lietuvos Respublikos prezidentūros Teisės grupės gavau žinią, jog į buvusias teisėjo pareigas skiriamas nebūsiu. Argumentuojama tuo, kad dalyvavau politikoje ir neatitinku „politinio neutralumo“ principo“, – rašė buvęs ministras.
Jis pabrėžė, kad niekada nedalyvavo jokioje partinėje veikloje, o rinkimuose dalyvavo kaip savarankiškas asmuo.
E. Misiūnas teisę grįžti į teisėjo pareigas svarsto ginti teisme
Buvęs vidaus reikalų ministras E. Misiūnas, sulaukęs neigiamo prezidentūros atsako dėl prašymo atkurti jo teisėjo statusą, teigia svarstantis kreiptis į teismą ir ginti savo teisę imtis ankstesnio darbo.
Prezidentūra tvirtina, kad buvęs vidaus reikalų ministras ir krašto apsaugos viceministras į teisėjo pareigas negali būti grąžintas, nes neatitinka „politinio neutralumo principo“.
BNS E. Misiūnas teigė kreipęsis į prezidentūrą dėl grąžinimo į teisėjus prieš pusantro mėnesio, tačiau oficialaus atsakymo raštu iki šiol nesulaukė.
Apie tai, kad jam teisėjo statusas nebus atkurtas dėl politinio neutralumo kriterijaus, pasak E. Misiūno, telefonu jį informavo prezidento Teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė.
„Pirmiausia, tikrai reikalausiu, kad būtų atsakyta raštu, nes iš telefoninės teisės esame išaugę, kaip valstybė, ir Prezidentūra, kaip įstaiga. Tada pažiūrėsiu, kaip sudėlioti argumentai, nes tos teisinio neutralumo sąvokos mūsų teisės sistemoje nėra įtvirtintos – nei Konstitucijoje, nei Valstybės tarnybos ar Teismų įstatyme, nei statutuose“, – teigė jis.
„Turėsiu teisę apsispręsti, ar vis dėlto skųsti tokį požiūrį, tokią prezidentūros nuomonę. Nes Teismų įstatyme aiškiai pasakyta, kad teisėjas neskiriamas tik tada, jei jis netinkamas dėl reputacijos dalykų. O mano reputacija – aukščiausio lygio, neturėjau jokių, net menkiausių, šešėlių tiek būdamas ministras, tiek viceministras (...). Jei precedentas kuriamas, tegul precedentą kuria teismai. Tikrai neatmetu galimybės kreiptis į teismą“, – sakė E. Misiūnas.
Jis pabrėžia niekada nebuvęs jokios politinės partijos narys, dalyvavęs rinkimuose į Seimą ne su valstiečiais, kurių anksčiau buvo skiriamas į politines pareigas, o savarankiškai.
Be to, siekia vėl grįžti į Vilniaus apylinkės teismą, o apylinkių teismuose, anot jo, „90 proc. bylų yra vagystės, smurtavimai, plėšimai“, t. y. jos nieko bendro neturi su galimais politiniais interesais, taip pat teisėjui visada yra galimybė nusišalinti ar būti nušalintam.
„Dėl tos teisinės tvarkos, jei suformuos ar Lietuvos vyriausiasis teismas, o gal net Konstitucinis Teismas šiuo atveju, – pažiūrėsime“, – pridūrė jis.
Prezidentūra BNS informavo, kad komentuoti „privataus asmens kreipimosi“ negali, tačiau nurodo, kad buvę teisėjai, pasukę į politiką ir vėliau norintys sugrįžti prie teisėjo darbo, neatitinka „politinio neutralumo principo“.
„Asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas ir siekia ją atkurti politinių pareigų netekę, minėtų kriterijų netenkina“, – tvirtinama prezidentūros atsakyme BNS.
E. Misiūnas nuo 2016 metų gruodžio iki 2019-ųjų vasaros premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, tačiau atnaujinus valdančiąją koaliciją jo pareigas perėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
2019-ųjų spalį E. Misiūnas tapo krašto apsaugos viceministru, prieš tai mėnesį jis dirbo ministro Raimundo Karoblio patarėju.
Prieš tapdamas ministru E. Misiūnas metus dirbo teisėju Vilniaus apylinkės teisme.
Iki tapdamas teisėju, E. Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.
