Ketvirtadienį šalia Lavoriškių dar laukė šokia tokia automobilių eilė, norinčių vykti į Baltarusiją, bet penktadienį tokios eilės jau nebuvo, nes pasienio punktas – uždarytas. Ką apie tokį sprendimą galvoja į Baltarusiją vykti norintys vairuotojai, ketvirtadienį domėjosi LNK žinios.

„Manau, kad tai neteisinga, tik apsunkins susisiekimą tarp giminaičių, teks rečiau matytis. Mūsų ryšiai juk artimi, seneliai, močiutės“, – kalbėjo vienas vyras.

Kitas teigė, jog keis įpročius dėl tokio sprendimo – vietoje kelionės namo du kartus per mėnesį, važiuos tik kartą.

„Dirbu Lietuvoje, va ir viskas, visi patogumai. Čia daug arčiau nei per Medininkus“, – pasakojo kitas.

„Blogai. Baltarusijoje gyvena giminės, nelabai dažnai važiuojam, kaip gaunasi. Bet dėl tokių eilių tikrai nevažiuosime dažnai. Veikiančiuose punktuose bus katastrofa, greičiausiai teks atsisakyti važiuoti“, – kalbėjo lietuvis.

Nepatenkinti ir į Baltarusiją važiuojantys lietuviai.

„Blogai. Baltarusijoje gyvena giminės, nelabai dažnai važiuojam, kaip gaunasi. Bet dėl tokių eilių tikrai nevažiuosime dažnai. Veikiančiuose punktuose bus katastrofa, greičiausiai teks atsisakyti važiuoti“, – kalbėjo lietuvis.

Kiti LNK kalbinti vairuotojai net nežinojo, jog nuo penktadienio Lavoriškių pasienio postas bus uždarytas.

„Dabar tik sužinojau beveik. Sunku man pasakyti, kaip vertinti. Mes retai važiuojam. Vieną kartą per metus. Medininkuose vis tiek eilė visada didesnė“, – tikino pašnekovas.

Liūdna ne tik keliaujantiems. Muitininkai nežino, kas bus Lavoriškių pasienio poste daug metų gyvenančiai katei.

Spaudos konferencija Lavoriškių pasienio punkte

Tačiau šį Lavoriškių ir Raigardo pasienio postą Druskininkuose uždaryti esą buvo būtina.

„Viena iš priežasčių, kodėl buvo priimtas šis sprendimas, yra susijęs būtent su rizikomis, kurios yra susijusios su padidėjusiu Baltarusijos piliečių srautu į mūsų šalį, su galimomis grėsmėmis.

Šių dviejų pasienio kontrolės punktų uždarymas yra maždaug apie 32 proc. srauto sumažėjimas. Žinoma, mes negalime pasakyti, kaip tie srautai persiskirstys“, – LNK žinioms kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Spaudos konferencija Lavoriškių pasienio punkte

Priežasčių yra ir daugiau.

„Pasienio kontrolės punktų uždarymas ženkliai prisidės prie to, kad mes apribosime kontrabandos gabenimo galimybę. O, kaip žinote, kontrabanda yra Baltarusijos režimo finansavimo šaltinis“, – tikino ministrė.

Be to, nėra paslaptis, kad per pasienio postus į Rusiją keliaudavo ir daug sankcionuotų prekių. Dabar esą joms prasprūsti bus sunkiau. Kaimyninėse šalyse: Lenkijoje ir Latvijoje veikia tik po vieną pasienio punktą su Baltarusija. Be to, nuo penktadienio uždraudžiamas ir keleivių įlaipinimas bei išlaipinimas Kenos, Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punktuose.

„Išimtis bus suteikta tik tiems asmenims, kurie galės vykti dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvos Respublikos teritoriją arba, pavyzdžiui, dėl Užsienio reikalų ministerijos ar kitų institucijų tarpininkavimo įsileisti dėl humanitarinių priežasčių“, – kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Taip pat nuo penktadienio per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postus nebebus galima vykti pėsčiomis bei dviračiais.

„Ši išimtis leido piktnaudžiauti, nes tokiems asmenims, kurie pasirinkdavo kelionę dviračiais ar pėsčiomis, nereikėdavo laukti eilėje. Tai reiškia, kad jie galėdavo paprasčiau kirsti mūsų sieną. Matėme, kad pernai metais skaičius tikrai ženkliai išaugo 68 procentais“, – dar vieną pokytį pristatė A. Bilotaitė.

Abiejuose uždaromuose pasienio postuose dirba apie 200 pasieniečių.

„Mūsų pareigūnai, kurie šiuo metu dirba kontrolės punktuose, pirmiausia bus nukreipti į kontrolės punktus, kurie šiuo metu bus atidaryti ir vykdys praleidimą – Medininkų bei Šalčininkų, nes atitinkamai padidės srautai per šiuos kontrolės punktus. Taip pat bus nukreipti į sausumos sienos apsaugą“, – tikino VSAT vadas R. Liubajevas.

Iš viso pernai sieną su Baltarusija kirto beveik 62 tūkst. lietuvių, beveik penktadaliu mažiau nei užpernai. Baltarusių vyko kur kas daugiau – beveik 400 tūkstančių. Tai 50 procentų daugiau nei 2022 metais.

Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: