Taip E. Pašilis kalbėjo trečiadienį dalyvaudamas laikinosios Seimo tyrimo komisijos posėdyje. Jis sulaukė parlamentarų klausimų, kokius sprendimus asmeniškai priėmė, gavęs pranešėjo skundą.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad prokuratūra tuo metu (...) atliko tinkamus veiksmus. Nebuvo taip, kad prokuratūra, gavusi tokią informaciją, pasyviai stebėtų“, – trečiadienį komisijos posėdyje teigė E. Pašilis.
„Šioje situacijoje panaudotas pats svarbiausias valstybės ginklas – kriminalinės žvalgybos priemonės. Manau, kad tai pasako daug atsakymų, kad šioje situacijoje buvo labai aukštame lygmenyje, pasitelkta, nenumesta... Galima buvo nueiti pačiu paprasčiausiu keliu – pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausti vieną kitą asmenį. Bet tų kriminalinės žvalgybos tikslų tikrai niekas nebūtų pasiekęs su paprastu ikiteisminiu tyrimu“, – kalbėjo jis.
E. Pašilis taip pat išdėstė įvykių seką, kokie sprendimai buvo priimti Generalinėje prokuratūroje ir STT. Pasak buvusio prokuroro, jis, kaip tuometis generalinis prokuroras, priėmė sprendimus dėl pranešėjo statuso suteikimo.
„Tai buvo padaryta ir atsižvelgiant į informacijos jautrumą“, – sprendimą argumentavo E. Pašilis.
Taip pat, jis nurodė, kad informacija apie galimai neteisėtą VSD veiklą gauta iš STT. Vėliau, įvertinus medžiagą, STT pavesta atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tačiau pastaroji tarnyba nusikalstamo veikos požymių nenustatė.
„Buvo atsakyta iš esmės į pranešėjo visą eilę punktų – kad tai nėra nusikalstamų veikų požymiai. Per Specialiųjų tyrimų tarnybą, vėlgi, konfidencialumo sumetimais, buvo pranešėjui atsakyta“, – teigė E. Pašilis.
Mįslingai užsimena apie galimai atskleistą pranešėjo tapatybę
Klausiamas, ar informacija apie pranešėjo parodymus galėjo būti pateikta prezidentui, tuomečiam premjerui bei Seimo pirmininkui ar kitiems asmenims, E. Pašilis nurodė su jokiais politikais nėra kalbėjęs apie atliktą tyrimą.
Visgi, liberalo Raimundo Lopatos paklaustas, ar pranešėjo tapatybė nebuvo išviešinta, buvęs generalinis prokuroras užsiminė, kad viešojoje erdvėje sklandė panaši informacija.
„Bijau pasakyti laikotarpį, bet iš viešosios erdvės susidarė tokia nuomonė, kad, visgi, buvo ir pavardė, man atrodo“, – kalbėjo E. Pašilis.
„Iš straipsnių, publikacijų buvo galima suprasti, kad bandoma tiek žurnalistų, tiek kitų asmenų identifikuoti asmenį“, – tvirtino jis, pridurdamas, kad tiksliai neprisimena, ar pranešėjo pavardė buvo tiksliai įvardinta.
Kaip skelbta pavasarį, pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius paviešino kiek kitokią įvykių versiją. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas tikino paviešinęs pranešėjo tapatybę – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius.
Prokuroras Ž. Radišauskas: kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija buvo patikrinta bent du kartus
E. Pašilio teigimu, pranešėjo tyrimą tiesiogiai kontroliavo jis ir tuometis jo pavaduotojas, prokuroras Žydrūnas Radišauskas.
Pastarasis komisijai taip pat išdėstė visą įvykių seką. Visgi, prokuroras pastebėjo, kad tiesiogiai istorijoje dalyvavo minimaliai – perdavė generaliniam prokurorui STT kreipimąsi ir vėliau, tarnybai nutraukus kriminalinės žvalgybos tyrimą, susipažino su šiuo sprendimu.
„Mes galime atlikti labai ribotą kiekį veiksmų – liudytojų apklausą padaryti, reikalauti dokumentų, atlikti įvykių apžiūrą ir apklausti asmenį, kuris pateikė tą medžiagą“, – prokuratūros kompetencijoje esančias galimas priemones tyrimui įvardijo Ž. Radišauskas.
„Kriminalinės žvalgybos įstatymo prasme, jeigu tyrimas būna pradėtas (...) galima taikyti visą kompleksą kriminalinės žvalgybos būdų ir priemonių“, – teigė jis, akcentuodamas, kad toks tyrimas leidžia informaciją ir galimą nusikalstamą veiką ištirti gerokai plačiau.
„Kaip žinia, 2020 m. vasario mėnesį tyrimas buvo baigtas, jis buvo nutrauktas, o nutrauktas tuo pagrindu, kaip ir numatyta Kriminalinės žvalgybos įstatyme, kad tai galima padaryti, kai informacija nepasitvirtina arba neįmanoma pasiekti Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų tikslų“, – 2020 m. įvykius prisiminė jis.
Visgi, Ž. Radišauskas, klausiamas, kodėl atsakingos institucijos neapklausė paties pranešėjo, nurodė, kad šį klausimą reikėtų adresuoti STT, vykdžiusiai kriminalinės žvalgybos tyrimą.
„Apie tai negaliu kalbėti, nes prokuratūra nevykdė kriminalinės žvalgybos tyrimo. (...) Čia reikėtų užduoti klausimą Specialiųjų tyrimų tarnybai“, – teigė prokuroras.
Be to, pažymėjo jis, kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija jau tyrimui pasibaigus buvo patikrinta.
„Mano žiniomis, tą kriminalinės žvalgybos tyrimo informaciją dar bent du kartus tikrino. (...) Jeigu tie tikrintojai būtų nustatę požymius ar kažkokias kitokias aplinkybes, jie turėjo kažką inicijuoti“, – neabejojo jis.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Kaip pranešta anksčiau, prieš savaitę VSD pranešėjo komisija buvo susitikusi su dabartine generaline prokurore Nida Grunskiene ir prokuroru Artūru Urbeliu. Pastarieji prašė, kad komisijos posėdžiai vyktų uždarai. Be to, keltas klausimas, ar komisijai nereikėtų apklausti ir paties V. Bako, tuo metu ėjusio kandidato Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovo pareigas. A. Urbelis ragino V. Baką nusišalinti nuo pirmininkavimo, taip, pasak prokuroro, siekiant užtikrinti tyrimo objektyvumą.
Tą patį vakarą komisijos teisėtumu suabejojo ir prezidentas Gitanas Nausėda. LNK televizijai jis teigė, kad V. Bakas neturi leidimo dirbti su slapta informacija, todėl komisijos darbas yra nelegalus.
Visgi, reaguodamas tiek į šalies vadovo kritiką, tiek į prokurorų raginimus V. Bakas teigė neketinąs nusišalinti. Parlamentaras nurodė, kad tokie siūlymai laikinajai komisijai gali būti vertinami kaip bandymas daryti spaudimą.
