„Perėjimas nuo oro policijos į oro gynybos statusą yra nepaprastai svarbus. Kol kas įdirbis dar nėra didelis, bet tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikimas pirmiausia duos gerą startą, uždegs žalią šviesą šiems darbams“, – žurnalistams susitikimo išvakarėse antradienį sakė G. Nausėda.
„Tikiuosi tolesnės kooperacijos su mūsų partneriais dirbant šia linkme“, – pridūrė jis.
Baltijos šalyse dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai šiuo metu lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius, nuo Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios patruliuoja palei Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos oro erdvę.
Pasak Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pareigūnų, perėjimas nuo oro policijos prie oro gynybos misijos leistų šiems naikintuvams, pavyzdžiui, numušti priešo orlaivius galimo konflikto atveju.
Jų teigimu, esant tokiai misijai sąjungininkai regione turėtų dislokuoti daugiau antžeminių oro gynybos sistemų.
NATO šalių vadovai trečiadienį turėtų patvirtinti įsipareigojimus į brigadą transformuoti šiuo metu Baltijos šalyse dislokuotus tarptautinius batalionus.
Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.
Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.
Lietuvoje tokiam vienetui vadovauja Vokietija, prieš keletą savaičių jau pranešusi apie ketinimus didinti jį iki brigados dydžio. Anot Lietuvos pareigūnų, dalis brigados kol kas bus dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje.