,,Švietimo reforma yra reikalinga, ji yra pribrendusi, bet jos įgyvendinimas yra stringantis. (...) Pertvarkos buvo įgyvendinamos per skubiai ir nepasiruošus, dėl to matome ir susipriešinimą tarp mokyklų bendruomenių, kylančias įtampas visuomenėje. Streikas - kraštutinė priemonė, kai nebeveikia kitokios formos, kalbėjimosi formos arba negirdima. Viena pusė nenori girdėti, kita pusė nenori nusileisti“, - teigė antradienį ,,Žinių radijui“ M. Lingė.
Pasak patarėjo, ministerijos pagrindinis tikslas - atkurti normalų ugdymo procesą, nuo kurio nekentėtų mokiniai, „tas turi būti užtikrinta“.
„Svarbu pabrėžti, kad abi pusės - tiek Švietimo ir mokslo ministerija, tiek profsąjungos - negeba rasti bendros kalbos, bendro dialogo, tačiau, nepaisant šio negebėjimo, jis privalo būti pasiektas ir turi būti pasiektas nedelsiant. Kas yra pamirštama šioje vietoje, - kad už visa to stovi vaikai (...) kiekviena uždelsta diena rodo, kad tie vaikai nėra valstybei prioritetas, tokį požiūrį galima vertinti (...) Jeigu reikia iš tiesų didesnio pokalbio ne valandos, ne dviejų, gal reikia paros laiko sėdėti prie vieno stalo ir išsiaiškinti, bet sutarimą turi kažkokį pasiekti“, - teigė prezidentės patarėjas.
„Mokinių teisė, lūkesčiai yra į kokybišką švietimą apskritai į ugdymo procesą. Šioje vietoje ministerijos atsakomybė yra atkurti kuo greičiau ugdymą mokyklose. Tam pasiekti reikia įvykdyti tam tikrus susitarimus dėl tolesnės reformos eigos su profesinėmis sąjungomis. Tie reikalavimai nėra kažkokio didelio kosmoso klausimas, kur nebūtų galima ar kažkaip laike išdėlioti atitinkamus dalykus ir kad tas susitarimas nėra neįmanomas, viską įmanoma pasiekti“, - sakė M. Lingė
M. Lingė sako, kad mokytojų streikai kyla ir dėl to, kad valstybės pareigūnai, politikai negerbia švietimo bendruomenės bei negeba su jais bendrauti.
,,Kitas neraminantis signalas, kad vis pasigirsta tose diskusijose netgi tokių epitetų, aukštų pareigūnų pasisakymų, kurie menkina pačių mokytojų ir švietimo darbuotojų autoritetą. Tai toks susipriešinimas, netgi jo gilinimas, jis tikrai neprisideda prie konstruktyvių problemų sprendimo. Jau laikas būtų artėti prie tų susitarimų“, - teigė M. Lingė.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, praėjusią savaitę įvykusiame švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir visų mokytojų profesinių sąjungų vadovų susitikime buvo aptarti pagrindiniai mokytojų siūlymai, kaip tobulinti etatinio modelio įgyvendinimą.
Buvo sutarta padidinti maksimalų valandų, skirtų pasiruošti pamokoms, procentą iki 60, sutarta detaliau apibrėžti, kiek nekontaktinių valandų galima skirti už pasiruošimą pamokoms įvairių dalykų mokytojams, priklausomai nuo to, kokį dalyką ir kokiose klasėse jie moko, nustatyti minimalią ribą.
,,Taip pat susitarta nustatyti apatinę ribą, kiek gali būti skiriama valandų už vadovavimą klasei. Siūloma, kad tam galėtų būti skiriama ne mažiau kaip 130 valandų per metus. Mokytojo darbo krūvio sandaroje valandos už vadovavimą klasei būtų skiriamos atsižvelgus į klasės komplekto dydį ir mokinių amžiaus tarpsnio sudėtingumą. Sutarta sukonkretinti veiklų mokyklos bendruomenei kriterijus“, - teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.
Patikslinta, kokiais atvejais pradinių klasių mokytojams turi būti sudaromas pilnas etatas. Siūloma, kad pradinių klasių mokytojams, kurie per metus turi 756 kontaktines valandas, turėtų būti sudaromas visas etatas (1512 val. per metus).
Numatyta tikslinti specialiųjų mokyklų ar klasių ugdymo, mokymo namuose finansavimo rodiklius, taip pat vienam mokiniui nustatytą švietimo pagalbos lėšų sumą ir pagal galimybes visas šias sumas padidinti.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, antradienį preliminariai planuoja streikuoti 69 švietimo įstaigos. Streiką tęs 68, ketina prisijungti 1, o nutraukti 2 švietimo įstaigos.