Nepraėjo net mėnuo, kai valdantieji, su premjere Ingrida Šimonyte priešakyje apie Seimo tyrimus kalbėjo priešingai nei dabar. Tiesa, tai buvo konservatoriams ir liberalams nepatogus klausimas – kas buvusiam konservatorių frakcijos nariui Kristijonui Bartoševičiui galėjo nutekinti informaciją apie gresiančius įtarimus pedofilija.
Tada valdantieji dalies opozicijos inicijuotą tyrimą Seime užblokavo.
„Paprastai labai retai tos komisijos kažką panašaus įrodo. Ir labai retą, ką Seimas iš tų komisijų vėliau patvirtina“, – vasario 7 dieną aiškino Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
O dabar, kai apie Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir prezidentą Gitaną Nausėdą – tyrimas jau galimas.
„Na, niekas koalicijoje turbūt nepasakė, kad jokių klausimų nėra. O kaip tuos klausimus užduoti, jau čia yra Seimo valia“, – ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
Seimo valdančiosios koalicijos atstovas, liberalas Raimondas Lopata pareiškė, kad valdantieji pradėti šį parlamentinį tyrimą jau sutarė.
„Komisijos gali būti sudaromos. Tačiau norėtųsi to žingeidumo Seimo nariams palinkėti visose srityse“, – ketvirtadienį sakė prezidentas G. Nausėda.
Opozicija mano, kad VSD valdantiesiems tirti bus patogu. Bet tikrasis taikinys yra pats prezidentas G. Nausėda.
„Matome, kad kiekvieną dieną atsiranda tam tikrų tiesos momentų, kurie patenka į viešąją erdvę ir aš tuo džiaugiuosi“, – kalbėjo šalies vadovas.
Remdamasis savo šaltiniais analitikas Marius Laurinavičius papasakojo kitokią versiją apie pranešėją Tomą Gailių. Remiantis jo liudijimų ir buvo parašyta Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“.
„Tai nėra pasaka, tai yra daug pavojingesni ir baisesni dalykai“, – sakė analitikas M. Laurinavičius.
Anot jo, tai yra valstybininkų istorijos tęsinys. Ir kad būdamas VSD vado Dariaus Jauniškio pavaldiniu, T. Gailius pretendavo į D. Jauniškio postą. Todėl tiek apie jį, tiek ir apie save patį, žurnalistams ir pripasakojo esą nebūtų dalykų.
„Ir kadangi tai iš tiesų yra stipri ir pavojinga grupuotė, tai informacinei operacijai buvo pakankamai gerai pasiruošta. Ir žurnalistai buvo paprasčiausiai suklaidinti“, – tikino M. Laurinavičius.
Vienas iš minėtos knygos autorių D. Pancerovas, LNK žinių klausiamas, ar yra absoliučiai užtikrintas, kad juo nebuvo pasinaudota, teigė, jog tuo jis yra tikras.
Jis sako, kad tai, kas dabar vyksta yra bandymas pranešėją diskredituoti.
„Aš manau, kad bandoma sudaryti tokį įspūdį apie saugumiečių vidines kovas, galbūt jos vyksta, iš kur mes galime tai žinoti. Knygoje apie tai nėra kalbama, kad kažkurie saugumiečiai yra geri, o kažkurie – blogi“, – tikino D. Pancerovas.
Tačiau ne viską, ką rašė knygoje turi įrašus pagrįsti.
„Tie pokalbiai, kurių neįmanoma patikrinti yra atkuriami pagal liudininko, kuris teigia tiksliai prisimenantis tuos pokalbius“, – sakė vienas iš knygos autorių.
Analitikui M. Laurinavičiui klausimų kelia ir tai, kad palikęs VSD T. Gailius buvo įdarbintas konservatorių deleguoto sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio komandoje. A. Dulkys teigia, kad jam reikėjo žmogaus kovai su korupcija sveikatos apsaugos sistemoje. Bet kaip tiksliai T. Gailius jo komandoje atsirado, pasakyti negali.
„Keletą kartų išgirdau tą pavardę, po to susitikau, man patiko šito žmogaus kompetencijos. Tuo metu jis niekur ir nedirbo. Todėl ir pakviečiau į komandą“, – LNK žinioms sakė ministras.
A. Dulkys sakė negalintis konkrečiai pasakyti, kas jam T. Gailiaus pavardę pasiūlė, nes jau yra praėję pora metų.
M. Laurinavičius neabejoja, kad taip ir buvo.
„Aišku, kad kažkas jį rekomendavo. Aišku, kad kažkas priėjo ir pasakė, jog čia tas žmogus yra toks ir toks. Profesionalus, galbūt ir dar pagelbės. Kažkas konservatorių partijoje pagalvojo, kad gal galima išnaudoti šį žmogų, vyksta kova prieš prezidentą“, – svarstė M. Laurinavičius.
LNK žinios norėjo užduoti klausimų ir pačiam T. Gailiui. Tačiau ministerija atsakė, kad jis su žiniasklaida nebendraus.
„Visos tos versijos buvo atmestos. Kodėl dabar iš naujo visai tai yra eskaluojama?“ – klausimą kėlė M. Laurinavičius.
Prieš trejus metus to paties pranešėjo informacija išnagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Generalinė prokuratūra, bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
O jame buvo įvairių partijų atstovų, įskaitant ir konservatorius.
„Ir žino visi komiteto nariai, kas ten buvo. Ir žinodami, kad vyksta karas Ukrainoje, NATO susitikimas laukia kompromituoti prezidentą ir VSD... Jie žino, kad į visa tai žiūri ir kitos mūsų partnerės valstybės, tarnybos“, – LNK sakė tuometis NSGK lyderis, opozicijos atstovas Dainius Gaižauskas.
I. Šimonytė, paklausta, ar pasitiki VSD vadu D. Jauniškiu ragino nesuvesti visko tik į asmenybes. O prezidentas G. Nausėda teigė D. Jauniškiu pasitikintis „be jokios abejonės“.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
