Antradienį Seime paklaustas, ar turi ambicijų kandidatuoti į EP, G. Landsbergis atsakė trumpai ir aiškiai:
„Ne.“
„Aš labai nebe ambicingas esu“, – su šypsena pridūrė jis.
Apie tai, kad konservatorių prezidiumas nutarė atsisakyti vienmandatėse apygardose į Seimą išrinktiems bendražygiams anksčiau taikyto draudimo dalyvauti rinkimuose į EP, anksčiau rašė Lrytas.lt.
Tai, pasak portalo, reiškia, kad siekti europarlamentaro mandato kitąmet vyksiančiuose rinkimuose galėtų ir Žaliakalnio rinkimų apygardoje Kaune į Seimą išrinktas G. Landsbergis.
Jau kurį laiką spaudoje svarstoma, ką pabaigęs vadovauti partijai veiks jos lyderis. Pasak politologų, būtų logiška, jog G. Landsbergis taptų eurokomisaru, tačiau tam esą yra nemenka kliūtis – reikia prezidento pritarimo.
Rinkimai į EP įvyks birželį, o po jų bus dairomasi naujo eurokomisaro iš Lietuvos.
Lietuvos deleguojamo eurokomisaro patvirtinimui reikia Seimo pritarimo, todėl jo ieškos valdančiosios partijos. Nebūtų nuostabu, kad europarlamentaru jau buvęs ir didžiausiai valdančiajai partijai nebeketinantis vadovauti G. Landsbergis nuspręstų pasukti šiuo keliu.
Pagal įstatymus, kandidatą į eurokomisarus premjeras turi suderinti su Prezidentu, vėliau kandidatūrą tvirtina Seimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar nėra paskelbęs, ar sieks būti perrinktas. Tačiau jeigu jis nuspręstų dalyvauti rinkimuose ir iškovotų antrą kadenciją, didžiausias išbandymas G. Landsbergio lauktų Prezidentūroje – ne paslaptis, kad valstybės vadovo ir užsienio reikalų ministro santykiai nėra patys geriausi.
Pats G. Landsbergis anksčiau tikino nesvarstantis apie galimybę tapti eurokomisaru.
„G. Landsbergis šiuo metu susikoncentravęs į tiesiogines užsienio reikalų ministro pareigas, taip pat vadovauja didžiausiai parlamentinei partijai, todėl šiuo metu apie tai tikrai nesvarsto“, – anksčiau Delfi teigė konservatorių atstovė spaudai Paulina Levickytė.
Visai neseniai G. Landsbergis tikino, jog save politikoje mato ir po 2024 metų rinkimų.
„Galiu pasakyti, kad politikoje matau didelę prasmę. Nors ir skamba banaliai, bet man politika nėra tik darbas. Politika yra dalis gyvenimo būdo, dalis aukos, dalis tikėjimo tuo, ką darai. Tai pareikalauja daugelio dalykų atsisakymo. Galbūt tai dalis ir kažkokio pašaukimo. Visa tai man yra svarbu. Esu sau užsibrėžęs, kad noriu likti politikoje ir po šio politinio etapo pabaigos. O dabartinis etapas sako, kad aš turiu vesti į rinkimus partiją. Toks yra mano duotas priesaikas – užbaigti savo pirmininkavimą kaip numatyta, po 2024 m. Seimo rinkimų. Kad ir kaip jie baigtųsi, mano gyvenimas politikoje tuo nesibaigs“, – interviu naujienų agentūrai ELTA komentavo ministras.
