Spekuliuoti – nesinori
Spėlioti, kokios priežastys galėjo nulemti tokį kraupų įvykį, pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, nesinori dėl to, kad toks įvykis – tai išbandymas, kokių reta.
„Mes žinome tas faktines aplinkybes, kurios jau buvo paskelbtos – kad buvo sprogimas ir gaisras. Kas tą sąlygojo – šiandien, matyt, dar yra sunku pasakyti. Pareigūnai, kurie pradės apžiūrą galimo gaisro šaltinio, man atrodo, netrukus pateiks tas pirmines versijas. Faktą turime tokį, kokį turime – didelę tragediją. Seniai Vilniaus istorijoje tokių panašių atvejų buvo, kurie ir aukų pareikalavo, ir dabar turime dar neeilinę situaciją dėl daugiabučio namo eksploatavimo, tai šioje vietoje tikrai nesinorėtų kažkokių išankstinių spekuliacijų“, – teigė jis.
Pasak V. Benkunsko, vertėtų tiesiog palaukti ekspertų išvadų. Jam pritarė ir pats Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius.
„Aš pritarčiau gerb. merui, nes, iš tikrųjų, dabar yra ta stadija, kad yra tik versijos apie pirminę gaisro stadiją. Tos faktinės aplinkybės, kad buvo sprogimas, o vėliau kilo gaisras – jos bus įvertintos vėliau. Aš nesiimčiau dabar vertinti, ar tai pagrindinė, ar nepagrindinė versija. Mums šiuo metu yra svarbiausia ištraukti sudegusius kūnus“, – dar trečiadienį kalbėjo jis.
Tai padaryti, pasak D. Gurevičiaus, yra gana sudėtinga.
„Ryte ekspertai įvertino namo būklę. Į tam tikras patalpas patekti galima, bet įeiti yra viena, o dirbti su įranga ir technika, ir atlikti tam tikrus gelbėjimo darbus, kai reikia pakelti plokštes, yra jau kita, todėl gavome rekomendacijas, ką reikėtų sutvirtinti. Kaip tik dabar pirmoje laiptinėje esame sutvirtinę pirmus 3 aukštus ir 4-to aukšto viename iš butų bandome padaryti saugią aplinką ugniagesiams, kad būtų galima dirbti ir ištraukti po nuolaužomis esantį žuvusiojo kūną“, – dalijosi jis.
Situaciją pakomentavo ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
„Ekspertai, kurie tiria namą, pasakys tikrąsias išvadas, kas ten įvyko, bet iš to, kas viešai rodoma ir demonstruojama, man kilo tokie klausimai. Pirmas – ar namas buvo tinkamai prižiūrimas, ar buvo pagal statybos techninį reglamentą pildomas priežiūros žurnalas, ar ten yra apžiūros aktai? Statybos techninis reglamentas numato, kad kiekvienais metais, kiekvienas statinio savininkas privalo jį apžiūrėti.
Yra eilinės apžiūros, kada pagrindinės laikančios konstrukcijos turi būti vizualiai apžiūrėtos, inžinerinės sistemos apžiūrėtos arba yra pasitelkiami specialistai tai apžiūrai. Tada turi būti supildytos atitinkamos formos, surašyti aktai.
Jeigu yra kritiniai defektai – turėtų būti nedelsiant imamasi juos likviduoti. Aišku, šis namo sprogimas galėjo būti ne dėl defekto. Galbūt asmenys elgėsi neatsakingai ir tada jau kyla kitas klausimas – ar tie asmenys, kurie eksploatavo dujinius įrenginius, ar jie buvo apmokyti, ar jie žinojo, kaip reikia elgtis? Taip pat yra klausimas, ar tie asmenys, jeigu elgėsi netinkamai, buvo adekvatūs?“, – svarstė pašnekovas.
Pasak D. Gedvilo, žvelgiant į situaciją, jeigu sprogimas įvyko dėl dujų nuotėkio – vertėtų išsiaiškinti, ar jis buvo eksploatuotas tinkamai.
Kaip pasirūpinta gyventojais?
Kraupaus įvykio metu savo namų neteko daugybė žmonių, gyvenusių bene 30-tyje užsiliepsnojusio daugiabučio butų. Šiuo metu dalis jų apsistoja savivaldybės parūpintame viešbutyje, dalis – pas artimuosius. V. Benkunskas pasakė, kas gyventojų lauks toliau.
„Iš tikrųjų, jau vakar buvo pasiūlytas būstas, tai yra viešbučio kambariai, žmonėms, kurie neturėjo, kur persikelti pirmosios nakties nakvynei. Maždaug pusė gyventojų pasirinko savivaldybės pasiūlytą viešbutį ir, matyt, kurį laiką reikės jame gyventi – savaitę ar kelias, matysime nuo poreikio. Toliau – mes jau esame identifikavę ir šiai dienai turime 26 laisvus socialinius būstus, kuriuos be eilės galėsime pasiūlyti šiems žmonėms“, – dalijosi Vilniaus meras.
Be to, pasak jo, yra ir kitų galimybių.
„Bus dengiamos ir būsto nuomos išlaidos. Žodžiu – žmonėmis bus pasirūpinta. Aišku, kiekviena situacija yra skirtinga, poreikiai yra skirtingi ir, šiuo atveju, mūsų socialiniai darbuotojai, Vilniaus miesto savivaldybės būsto darbuotojai dirba su žmonėmis, teikia visą informaciją, kokius reikia prašymus užpildyti, kad gaisro atveju gautų kompensaciją ir panašiai. Šiuo atveju, dirbame ir mes, ir socialiniai mūsų partneriai. Labai noriu padėkoti Raudonojo Kryžiaus organizacijai, kuri jau vakar teikė humanitarinę pagalbą, žmonėms pasiūlydami tiesiog elementarius buities, higienos reikmenis, teikė psichologinę pagalbą. Čia žmonėms yra didelė trauma, pirmiausia, dėl saugumo jausmo, dėl visų aplinkybių“, – teigė V. Benkunskas.
Jo teigimu, nelaimės atveju, įvairių institucijų ir organizacijų susitelkimas – tikrai jaučiamas.
„Jis yra tikrai nuoširdus“, – pridūrė Vilniaus meras.
Pastato ateitis – neaiški
Kaip trečiadienį Žinių radijui teigė V. Benkunskas, tai, kad nuo gaisro nukentėjęs pastatas yra nesaugus eksploatuoti – jau patvirtinta, tad ir jo ateitis gali būti liūdna.
„Šiandieną savivaldybės ekspertai su inžinieriais, jau įėję į pastatą, pamatę konstrukcijas, visas deformacijas – tokią išvadą padarė. Mes turėtume gauti ir oficialų aktą, kad name, nepaisant to, kad gaisras kai kurių laiptinių ar butų tiesiogiai nelietė, gyventi negalima dėl saugumo. Kas bus po to – kol kas pasakyti sunku“, – teigė Vilniaus meras.
Jo teigimu, avarijos likvidavimo darbai bus atliekami užtikrinant ir aplinkinių teritorijų saugumą.
„Šalia turime ir darželį, tad turime padaryti viską, kad nekiltų grėsmė, kad pastatas grius ar jo konstrukcijos grius, kad tai nekeltų grėsmės aplinkiniams. Klausimas, ar tas namas kada nors bus toliau eksploatuojamas, yra labai gilus ir atviras. Matyt, viską galima padaryti, bet, pirmiausia, reikia kelti klausimą dėl finansinių lėšų. Vis dėlto, tai yra privati nuosavybė ir privatus namus, tad čia nėra tokio tiesioginio mechanizmo, kad šimtu procentų valstybė ar savivaldybė iš savo biudžetų galėti finansuoti atstatymo darbus“, – teigė V. Benkunskas.
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento D. Gedvilo, lėšų tokio pastato atstatymo darbams galėtų prireikti išties daug.
„Aš galvočiau, kad pirmas klausimas yra ar statinys buvo draustas, ar gyventojai buvo apsidraudę. Jeigu ne, tada yra kitas klausimas – galbūt bendrija buvo sukaupusi kažkokius statinio priežiūrai resursus, nes sprendimas, ar statinį įmanoma eksploatuoti, ar jį griauti – vis tiek remiasi į finansus. Vis tiek yra reikalingas griovimo projektas, o, pirmiausia, dar ir ekspertavimui reikalingi finansiniai ištekliai. Kai ekspertizė apmokėta, reikia pasidaryti projektą, kiek kainuotų stiprinimas konstrukcijų arba dalinis griovimas, kiek kainuotų atstatymas, o, jeigu išvada ir sąmatinė vertė pasirodo per didelė, galbūt racionaliau yra vietoje šito pastato statyti aukštesnį ir tokiu būdu pabandyti išspręsti žmonių būsto atstatymo klausimą. Čia reikalingi finansiniai ištekliai visur“, – teigė jis.
Puiki proga susimąstyti
Tokie kraupūs įvykiai – puiki proga susimąstyti apie savo būsto saugumą visiems. Daugeliui iškyla klausimas ir, pavyzdžiui, apie dūmų detektorius ir jų galią, kurie, pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo, yra būtini kiekviename bute.
„Iš tikrųjų, tai yra puiki proga susimąstyti apie autonominius dūmų detektorius. Bent vienas jų turi būti daugiabutyje ar privačiame name. Mes rekomenduojame juos kartą per mėnesį patikrinti. Yra toks testinis mygtukas, kurį paspaudus, mes girdime garsinį signalą, o, kai baterija senka, tas dūmų detektorius skleidžia tokį neįprastą signalą ir signalizuoja, kad reikia pakeisti elementą“, – patarė D. Gurevičius.
Kalbant apie dujų keliamą grėsmę, pašnekovas nuo išvadų kol kas siūlė susilaikyti.
„Kad name yra dujų įvadas, kad įvyko sprogimas – na, visko gali būti, bet išvadas galėsime daryti tik po to, kai jau pateksime į vidų, kai mūsų ekspertai, kai gaisrinių tyrimų centro ekspertai, kai policijos ekspertai pamatys tą bendrą vaizdą ir jau bus bent jau aiškesnės preliminarios priežastys. Kai žinosime konkrečias priežastis – tada bus galima teikti konkrečius patarimus, kaip išvengti tokių situacijų“, – teigė D. Gurevičius.
Apie tai, apie ką vertėtų susimąstyti visiems, laidoje kalbėjo ir Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis, kurio teigimu, savo būstą šiandien Lietuvoje yra apsidraudę vos tarp 25 ir 30 proc. visų Lietuvos daugiabučiuose esančių būtų savininkų.
„Tik mažesnė dalis daugiabučių Lietuvoje yra apdrausta“, – tvirtino jis.
Pasak A. Romanovskio, Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, name, kuriame įvyko ši kraupi tragedija, klientų, apdraudusių savo gyvenamą būstą, taip pat yra.
„Mes labai norime paraginti klientus, kurie yra iš šio namo ir, jeigu jie turi draudimus, kad kreiptųsi į draudimo bendroves, išsiaiškintų sąlygas. Gali būti, kad pagal draudimo sąlygas jiems priklauso ir nuomos kompensacija, jeigu jie neturi, kur gyventi, tad labai raginame nukentėjusius žmones kreiptis į draudimo bendroves“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, apskritai, ši situacija – labai sudėtinga.
„Ji yra netipinė ne tik dėl to, kad, gili užuojauta, yra žuvusių, bet ir dėl to, kad yra tikimybė, kad žala gali būti ypatingai didelė, nes yra tikimybė, kad namas gali būti visiškai neeksploatuotinas. Tai reiškia, kad žalą patirs ne tik tie, kurie buvo epicentre sprogimo, bet ir tie, kurių turtas tiesiogiai nenukentėjo. Turėkime omenyje, kad Vilniuje dabar yra -9 laipsniai ir tai yra centrinio šildymo aptarnaujamas namas, tad dar ir dėl gamtos gali papildomų žalų atsirasti name – namas atšals, neduok Dieve susproginės šildymo sistema“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Skaudus berniuko gyvybės likimas
Bene daugiausiai diskusijų visuomenėje po įvykio pasigirdo dėl žinios apie tragedijos metu žuvusį ir neišgelbėtą berniuką. Pasak D. Gurevičiaus, apie tai yra nuolat komunikuojama su žuvusiojo artimaisiais.
„Iš mūsų pusės, ką aš galiu pasakyti, tai, kad aš esu kontaktinis asmuo, kuris bendrauja su ta šeima ir mes esame apsitarę su vienu šeimos nariu, konkrečiai – tos mamos broliu, kad jis bus būtent tas atstovas, kuriam mes nuolat, reguliariai teiksime informaciją. Dabar ta komunikacija tikrai yra gera, nuolat informuojame, kokie veiksmai bus vykdomi konkrečiai tame bute, kokius veiksmus mes planuojame, kiek tai užims laike, kad žmonės turėtų tam tikrą konkretiką, kas ir kada vyksta. Lygiagrečiai, šiai šeimai yra pasiūlyta ir psichologinė pagalba“, – tvirtino jis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas užtikrino, kad kontaktas su šeima – užmegztas.
„Iš mūsų pusės pagalba yra pateikta. Tos žinutės vakarykštės komentuoti nenorėčiau. Su šeima mes nuolat palaikome ryšį“, – teigė D. Gurevičius.
Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos atstovo Martyno Matulevičiaus teigimu, kol kas pakomentuoti, dėl kokių priežasčių nepavyko išgelbėti nukentėjusio berniuko – sudėtinga.
„Kokia yra reali situacija – vertina tik gelbėjimo darbų vadovas, kuris sprendžia, ar yra galimybė nusiųsti žmones ir, ar tai yra sąlyginai saugu. Kai kalbame apie ugniagesių gelbėtojų darbą, tas saugumas, be abejo, yra kvestionuojamas ir kai kuriems žmonėms reikia matyti herojišką darbą, kur tu, rizikuodamas savo gyvybe, gelbėji kažką, kas matai, kad yra gyvas. Šiuo atveju, nežinome, kokia ten buvo reali situacija, bet aš tikrai neabejoju mūsų ugniagesių gelbėtojų profesionalumu, įvertinus, ar žmogus jau buvo žuvęs. Galbūt dėl to buvo priimtas sprendimas lokalizuoti gaisrą, kovoti su ugnimi, tam, kad būtų galima greičiau prieiti prie visų patalpų, o ne bėgti į ugnį, ypač po sprogimo, kai yra dujos, o gal ir dar kažkokia grėsmė, apie kurią niekas nieko nežino“, – teigė M. Matulevičius.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
