„Kiekvienas žmogus, kuris penkerius metus dirba be atostogų, turbūt jų norėtų. Nerasime tokio, kuris nenorėtų. Iš kitos pusės eidamas į rinkimus ir pradėdamas vykdyti prezidento pareigas puikiai žinai, jog atostogų nėra, nebuvo ir nebus“, – „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.
„Šiuo atveju Konstitucijoje yra numatyta pakankamai daug dalykų, kuriuos gali padaryti tik valstybės vadovas. Jo pakeitimo kažkuo, kad vykdytų pareigas, turėtų galimybę pasirašyti – kaip pavaduojančio ministro vietoje premjero – nepaskirsi“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas teigia, kad galimybė prezidentą pavaduoti Seimo pirmininkui yra numatyta išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, prezidentui rimtai susirgus.
Taip pat, pasak jo, įteisinus galimybę atostogauti ir prezidentui, gali susidaryti tokia situacija, kad rinkiminiu laikotarpiu atostogų išeitų visi trys šalies vadovai.
„Šiais metais Seimo pirmininkė nutarė nedalyvauti Seimo rinkimuose. O kas bus jei dalyvaus? Trys valstybės vadovai atostogauja, nes jie daro rinkiminį šou. Na baikit. Prezidentas apsispręsdamas dalyvauti rinkimuose aiškiai pasakė – pirmiausia darbas“, – sakė prezidento patarėjas.
Būtent šios priežasties, pasak F. Jansono, prezidentas rinkimų štabo veiklą susimažino iki minimumo.
„Debatai, viskas yra po darbo. Kai kurie interviu taip, pietų metu atvažiuosi padarysi ar dar kažkaip, bet tai tiek. O atostogų nori visi. Aš irgi noriu atostogų – neduoda“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad prezidento posto siekianti šalies premjerė Ingrida Šimonytė nuo pirmadienio išeina atostogų rinkiminei kampanijai.
Skelbiama, kad premjerė atostogaus balandžio 22–25 d., balandžio 29–gegužės 2 d. ir gegužės 7–10 d. Prezidento pavedimu, I. Šimonytę atostogų metu pavaduos finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną.
Paaiškino, kodėl prezidentas paskelbė žinią apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą: ši byla yra politinė
Sulaukus kritikos dėl sprendimo paviešinti informaciją apie Lenkijoje sulaikytus Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, F. Jansonas sako, jog prezidentas paskelbė žinią, nes išpuolio prieš Aleksejaus Navalno bendražygį byla yra politinė.
„Byla aiškiai politinė, kuri turėjo žinutę ir Lietuvai, ir Rusijos opozicijos atstovams, ir, galų gale, mūsų sąjungininkams – kad čia nėra saugu, jūs niekur nesate saugūs, Kremlius jus visur pasieks. Tai, kad tiek nusikaltimo vykdytojai, tiek įtariamas užsakovas buvo sulaikyti ir pakankamai greitai, yra lygiai tokia pati politinė žinutė – atsakymas Kremliui, kad mes jus išgaudysime“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Lenkijos pusės prašymu, kol buvo atliekami visi operatyviniai veiksmai, ši informacija nebuvo viešinama ir nebuvo skelbiama. Tada, kai Lenkijoje (...) vyko teismas tų sulaikytųjų ir buvo kalbama apie jų išdavimą Lietuvai – visi operatyviniai veiksmai buvo atlikti ir buvo priimami sprendimai, kurie šiaip jau Lenkijoje yra vieši, iš Lenkijos pusės buvo gautas leidimas apie tai pranešti Lietuvoje“, – situaciją paaiškino jis.
Anot F. Jansono, Lietuvos teisėsauga apie situaciją Lenkijoje žinojo nuo pat balandžio pradžios. Visgi, klausiamas, ar prezidentas, ar jo komanda įspėjo šalies institucijas apie tai, jog ketina paviešinti žinią apie L. Volkovo užpuolikus, F. Jansonas tiesiai neatsakė.
„Aš bandau įsivaizduoti: prezidentas kalbasi su kitos valstybės vadovu ir aptaria (situaciją – ELTA). Ir prieš informuodamas, jis turi apibėgti Lietuvą ir paklausti visų ministrų, dar kažko – žiūrėkite, turiu tokią žinią, ar galiu pasakyti?“ – retorinį klausimą kėlė jis.
„Šiuo atveju, visi operatyviniai veiksmai buvo atliekami Lenkijoje, visi sulaikymai atliekami Lenkijoje, viskas, kas turėjo būti suderinta su tais, kas vykdė operatyvinius veiksmus, buvo suderinta“, – akcentavo vyriausiasis patarėjas.
ELTA primena, kad penktadienį G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicionierių L. Volkovą.
Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos. Viena jų – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui.
„Turbūt ne ponios Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti ir ko aš neturiu šnekėti. (...) Tikrai tyrimams ir procesams tai nepakenks, nes mes labai kruopščiai vertinome, kada galime tai padaryti ir kada tai jau nebeatsilieps operacijos kokybei“, – į kritiką atsakė G. Nausėda.
Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas Vilniuje buvo užpultas kovo mėnesį. Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.
Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
