Italų profesorius: Vakarai turi svarbesnių reikalų nei Baltijos šalys

„Tai, ką išgyvena Baltijos šalys, nereiškia, kad tą patį jaučia ir kitos. Vakarai yra daug mažiau suinteresuoti ginti Baltijos šalis ir pradėti ginkluotą konfliktą su Rusija“, - sakė „John Cabot“, didžiausio Italijoje amerikiečių universiteto, prezidentas Franco Pavoncello.

Šią savaitę Romoje universiteto Guarini viešųjų reikalų institutas surengė diskusiją apie grėsmes Baltijos šalims. Joje situaciją nuo kibernetinių atakų, Estijos pareigūno pagrobimo, propagandos, Krymo aneksijos iki Kaliningrado srities apginklavimo pristatė iš Talino atvykęs Tarptautinio gynybos studijų centro analitikas Tomas Jermalavičius. Jis išreiškė įsitikinimą, kad jei Rusijos prezidentas V. Putinas eitų toliau, NATO būtų priversta reaguoja ir kiltų karo grėsmė.

Tuo metu po diskusijos, neoficialioje dalyje, tarp italų nuskambėjo svarstymų, kad T. Jermalavičiaus pareiškimai yra per drąsus, ir jei Rusija pultų Baltijos šalis, tai niekam nerūpėtų. Esą Vakarai turi svarbesnių reikalų.

„Man atrodo, kad šiuo metu Vakarų problemos labai skiriasi nuo Baltijos šalių. Pastarosios yra susirūpinusios dėl Rusijos imperialistinių siekių. Jei kalbėtume apie italus, tai jie jaudinasi dėl atplaukiančių afrikiečių, o ne dėl rusų, kurie gyvena Lietuvoje. Problema yra ta, kad tai, ką išgyvena Baltijos šalys, nereiškia, kad tą patį jaučia ir kitos. Vakarai yra daug mažiau suinteresuoti ginti Baltijos šalis ir pradėti ginkluotą konfliktą su Rusija“, - DELFI sakė „John Cabot“ universiteto prezidentas F. Pavoncello.

Gynybos ekspertas T. Jermalavičius užsiminė ir apie neseniai atliktą apklausą, po kurios paaiškėjo, kad kai kuriose NATO šalyse visuomenės nepritartų 5 Nato straipsnio įsipareigojimo įgyvendinimui - ginti užpultą narę.

„Deja, viešoji nuomonė NATO ir Europos Sąjungos valstybėse nesupranta Rusijos grėsmės, kylančios visam Aljansui. Neramu ir dėl to, kad įvairiose Europos valstybėse vadinamosios nesisteminės partijos – ultradešiniosios, ultrakairiosios – įgyja vis daugiau pasitikėjimo rinkimuose, būtent šios partijos turi finansinių gijų, vedančias į Kremlių. Jeigu jos įgis pernelyg didelę įtaką šių šalių politikoje, pakanka vienos šalies, kad 5 straipsnio garantijos būtų boikotuotos, ir NATO nesiimtų jokių veiksmų. V. Putinas tą puikiai supranta ir demonstruodamas puikius kagėbisto įgūdžius išnaudodamas situaciją“, - sakė T. Jermalavičius.

Diskusijų ciklą apie iššūkius su kuriais susiduria Europos Sąjunga organizuojančio Guarini viešųjų reikalų instituto direktorius Federigo Argentieri savo šalyje pastebėjo itin suaktyvėjusią Rusijos propagandą.

Vienas didžiausių nacionalinių dienraščių dešiniųjų „Corriere della Sera“, pasak F. Argentieri, ėmėsi formuoti prorusišką nuomonę, politika taip pat pakvipo didžiausiame Romos „La Sapienza“ universitete, suaktyvėjo propagandiniai išpuoliai internete.

„Corriere della Sera“, mano nuomone, kartu su naujuoju redaktoriumi metėsi prorusiška kryptimi. Dabar svorį įgavo tie žurnalistai, kurie rašo apie Rusiją, straipsniai pasirodo pirmuose puslapiuose su aiškia pozicija.

Romos „La Sapienza“ universitete vyko prorusiškos knygos pristatymas, pavadinimo nenorėčiau atskleisti. Viena pažįstama ambasadorė nuėjo ir išsakė kitokią nuomonę, po to salėje stojo nejauki tyla.

Nebeatpažįstu savo fakulteto, kurį esu baigęs, ten tvyro slegiančios prorusiškos nuotaikos. Taip pat tinklaraščiai. Jei rašoma apie Ukrainą ir Baltijos šalis, iškart pasipila komentarų „prakeiktieji fašistai, nacionalistai“. Neturiu įrodymų, bet Kremlius tikrai visa tai finansuoja. Ir galbūt tai susiję su tuo, kad dabartinis premjeras M. Renzi yra laikomas nekontroliuojamu, kai tuo metu R. Prodi ir S. Berlusconi buvo Rusijos draugai. Taigi bandoma veikti kitais būdais“, - svarstė politikos mokslų profesorius F. Argentieri.

Savaitgalį amerikiečių žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Vašingtonas yra pasirengęs Baltijos šalyse dislokuoti sunkiąją ginkluotę.

Gynybos ekspertas T. Jermalavičius pabrėžė, kad bus labai svarbu turėti nuolatinėje parengtyje esančius karius, ir nesureikšmino jau pasigirdusių Rusijos pareiškimų, esą ši neliks skolinga:

„Rusijos atsakas skirtas tik turbūt nesuprantantiems, kas vyksta. Tai, ką jie vadina atsaku, iš tikrųjų buvo jau seniai planuojama ir netgi įgyvendinama, todėl čia nieko naujo nepasakė ir nieko naujo nepadarys. Rusai vis labiau juda militarizavimo linkme Kaliningrado srityje, vakarų Rusijoje. Klausimas tik, kiek jų biudžetas tai paveš? Dabar jau trečdalį jų federalinio biudžeto suryja išlaidos gynybai. Bet nieko čia naujo nėra, reaguoti į tuos jų pagąsdinimus mums mažiausiai rūpi“.