Iš pradžių 12 neformalaus ugdymo įstaigų ketinta paversti Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ filialais. Tačiau po diskusijų savivaldybės Švietimo reikalų komitete reorganizaciją pasiūlyta daryti kitaip.
Teigia, kad komitete buvo rastas kompromisas
„Galiausiai radome kompromisus, kaip galėtume judėti su šiuo klausimu. Paskutiniame komiteto posėdyje didžiąja dalimi klausimų sutarėme bendru sutarimu ir sutarimo esmė yra tokia: mes siūlome keturias įstaigas, <...> tai yra Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centrą, Vilniaus Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos mokyklą, Jaunųjų turistų centrą, Saugaus miesto centrą palikti veikti kaip savarankiškas.
Dalyje šių įstaigų yra pasiūlymai, ir čia tikriausiai protokoliniai nutarimai turėtų gulti, kaip Saugaus miesto centro kontekste turėtų atsirasti metodologinis darbas – tokia funkcija – stiprinti civilinės saugos mokymus mūsų mieste, ypatingai apie tai informuojant jaunimą. Jaunųjų turistų centras metodologinę kryptį turėtų pastiprinti.
Tai [įstaigos] lieka dirbti kaip savarankiškos, plius dar papildomos funkcijos šių centrų veikimui“, – savivaldybės tarybos posėdžio metu pasakojo Švietimo reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Liutauras Kazlavickas.
Dar keturias įstaigas – Vilniaus vaikų ir jaunimo klubus „Jaunystė“, „Lakštingala“, „Meteoras“ ir „Verdenė“, – anot jo, sutarta prijungti prie Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“, o dar keturias įstaigas – apjungti tarpusavyje.
Jei tiksliau, Vilniaus vaikų ir jaunimo klubą „Kregždutė“ pasiūlyta prijungti prie klubo „Klevas“, o Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubą – prie klubo „Šatrija“.
Dėl keturių įstaigų – Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centro, Vilniaus Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos namų, Vilniaus Jaunųjų turistų centro ir Vilniaus Saugaus miesto centro – sprendimus savivaldybės taryba priėmė bendru sutarimu ir leido šioms įstaigoms toliau veikti savarankiškai.
Prijungimui paprieštaravo: sugadinti čia galima daug
Be diskusijų, savivaldybės tarybos narių balsų dauguma taip pat nuspręsta klubą „Kregždutė“ jungti prie klubo „Klevas“.
Tačiau kitam analogiškam prijungimui paprieštaravo opozicija.
„Labai gaila, kad nebuvo atsakyta į pagrindinį klausimą per visą tą laikotarpį, kodėl mes vis dėlto darom tą reorganizaciją. Švietimo komitete mes iš principo sutarėm lyg ir kompromisinį sprendimą, kad jungti Žirmūnų klubą ir „Šatriją“, tačiau nesutarėm, kurį prie kurio“, – teigė socialdemokratas Remigijus Motuzas.
Pasak jo, siūlymą Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubą jungti prie klubo „Šatrija“ savivaldybės administracija suformulavo vienašališkai.
„Abu klubai yra dideli <...>. Tiek „Šatrija“, tiek Žirmūnų klubas turi ilgas ir geras tradicijas, skirtingi vaikai, skirtingi profiliai. Jeigu mes kalbam apie jungimą, tai, galbūt, kaip meras sako, negailėkit tų mažų klubų. Vienas iš tokių mažų klubų yra „Jaunystė“. Tai gal geriau tą „Jaunystę“ Saltoniškių g. prijungti prie „Šatrijos“. Vis dėlto siūlyčiau šiandien žengti dar vieną kompromisą ir tuos didelius klubus „Šatriją“ ir Žirmūnus palikti veikti atskirai“, – ragino R Motuzas.
Į diskusiją įsitraukęs Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica reiškė abejones, ar iš tikrųjų atlikus reorganizaciją pavyks sutaupyti, ar pavyks išsaugoti įstaigų darbuotojus, kurie esą gali išeiti iš darbo po to, kai bus atlikta reorganizacija ir pakeisti vadovai.
„Man atrodo, kad sugadinti čia galima labai daug, o išlošti, na, gal pinigų, bet neaišku, kiek“, – pažymėjo V. Sinica.
Mitkus: savivaldybė nėra suinteresuota žlugdyti
Panašių nuogąstavimų, kad bendruomenė iširs, pasak savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatoriaus Vidmanto Mitkaus, buvo ir anksčiau, kai ministerija perleido savivaldybės žinion Sostinės vaikų ir jaunimo centrą. Tačiau jie esą nepasitvirtino.
„Man atrodo, reikėtų atsižvelgti į tą faktą, kad dabartiniame kontekste 12 įstaigų vadovų kadencijos yra pasibaigusios <...>. Struktūra ir pačios įstaigos neturėtų priklausyti nuo vieno žmogaus, tai yra vadovo. Tai yra būtent kolektyvas, kuris įgyvendina neformalų švietimą ir ugdymo patį procesą.
Savivaldybės interesas nėra kažką uždaryti, sužlugdyti ir taip toliau <...>. Mes kalbame apie tą pačią ugdymo vietą, apie tą pačią kainodarą ir tas pačias apimtis, jeigu ne didesnes“, – pridūrė V. Mitkus.
Galiausiai, už balsavus 25, prieš – 11, susilaikius 14 tarybos narių, Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo prijungimui prie klubo „Šatrija“ nuspręsta nepritarti. Taigi, klubai liko veikti savarankiškai.
Tokią poziciją parėmė ir kai kurie valdantieji.
„Aš tikrai negalėjau balsuoti už, o susilaikyti, nes būtent vakar mūsų komitete ir kilo įtampa. Tikrai mes nesame prieš reorganizaciją, bet tokia, kokia buvo komunikacija, ir vis tik supratimas, kad su klubais nebuvo komunikuota, jie nebuvo išklausyti, turbūt, [tai] ir tapo pagrindine priežastimi susilaikyti šiandien nuo galimo pritarimo jungti šituos klubus“, – teigė savivaldybės Sveikatos ir sporto reikalų komiteto pirmininkė, Laisvės partijos atstovė taryboje Rasa Račienė.
Nepritarė ir įstaigų integravimui į „Hobiverse“
Toliau taryba sprendė dėl keturių klubų prijungimo prie Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“. R. Motuzas prieštaravo ir tam – esą tokiai reorganizacijai nepasiruošta.
„Mes dabar keturis tuos klubus nutariame paaukoti „Hobiverse“, bet būkim sąžiningi, kad „Hobiverse“ vadovybė nė karto neatsakė, kaip veiktų nauja struktūra, kas lauktų pedagogų, vaikų, vadovų. Ir bendra išvada, kad „Hobiverse“ vadovybė nėra pasirengusi tokiai pertvarkai, ir nesugebėtų užtikrinti naujų filialų administravimo, ir veiklos tęstinumo.
Aš siūlau nepritarti visų keturių klubų prijungimui arba atidėti šį klausimą iki tol, kol „Hobiverse“ mums atsakytų į visus klausimus“, – posėdžio metu kalbėjo opozicionierius.
Jam antrino partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Artūras Zuokas.
„Pagrindinis argumentas, teikiant šiuos sprendimus, buvo bandymas gauti kažkokią ekonominę naudą, tai yra sutaupyti lėšas. Turint omeny, kad iš 12 klubų, kurie buvo pateikti likvidavimui, šiuo metu jau pritarta nelikviduoti 8, tai, vadinasi, pagrindinis kažkoks ekonominis argumentas jau nebeegzistuoja <...>. Ir, aišku, kaip jau buvo pasakyta, „Hobiverse“ ir jo vadovė – patys bendravom, čia kalbėjom – tikrai nežino ir nepasiruošusi šitų klubų įtraukimui į „Hobiverse“ sistemą“, – dėstė A. Zuokas.
L. Kazlavickas su tokiais teiginiais nesutiko. Anot jo, „Hobiverse“ pertvarkai yra pasirengęs: „Mums visiems buvo aiškiai pristatytas visas procesas, pertvarka truktų aštuonis mėnesius, ji neprasidėtų ir nesibaigtų per mėnesį. Ir tikrai „Hobiverse“ pats yra įvardinęs, kad tą procesą administruoti ir suvaldyti tikrai yra pasiruošę, tačiau pradžiai reikia sulaukti sprendimų, tai yra politinės valios tą procesą užsukti. Dėl to, kai klausdavote žingsnius, ką jie jau daro, jie negali daryti, kol jie nepradeda to proceso.“
Planavo sutaupyti, gerinti kokybę
Ir visgi tarybos nariai, balsuodami atskirai dėl keturių klubų, jų reorganizacijai nepritarė.
Kiek anksčiau Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas Delfi pasakojo, jog 12 įstaigų reorganizacija būtų leidusi „optimaliau naudoti administraciniams resursams tenkančius kaštus, kurti bendrą kokybinį standartą“. Jis tikino, kad procesas neigiamai nepaveiktų nei vaikų, nei tėvų, nei mokytojų, o ilgainiui esą kiltų paslaugų kokybė.
G. Grubinskas teigė, kad reorganizacijos metu būtų atsisakyta apie 30 proc. esamų administracinių etatų, dėl jos per metus esą būtų sutaupoma ne mažiau kaip po 1 mln. eurų.
