Klausimai, kilę po incidento Lenkijoje
Europarlamentaras Juozas Olekas Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, jog incidentas Lenkijoje tik paskatins labiau remti Ukrainą.
„Šitas incidentas, koks jis bebūtų, jei tai buvo gynybinės Ukrainos raketos, jis tikrai dar labiau sutelks Europos ir pasaulio demokratinių valstybių atstovus. Ir Ukraina tikrai gaus dar didesnę paramą.
Tikrai neabejoju, kad ta parama, kuri yra teikiami, jis dar toliau teikiama, kad tokių raketų kuo mažiau galėtų įkristi į Ukrainos teritoriją ir šiuo atveju incidentai atsitikti šalia jos“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo J. Olekas.
Diplomatas, ambasadorius Vytautas Plečkaitis Žinių radijo laidoje kalbėjo, jog nors Rusijos sukeltame kare Ukrainoje Lietuva tiesiogiai ir nedalyvauja, bet dalyvauja kitais būdais.
„Gal tiesiogiai mes ir nekariaujame, bet jaučiame karą: emociškai, teikdami pagalbą Ukrainai. Ir dabar šis pavyzdys rodo, kad šitas karas plečiasi, gali plėstis ir į tas šalis, kurios tiesiogiai nedalyvauja kare. (…) Nors iš esmės, galime sakyti, kad teikdami pagalbą mes ir dalyvaujame. Nes kai teiki ginklus, visokią kitokią paramą, čia yra dalyvavimas kare.
Mūsų kariai tik nedalyvauja fronte, nešaudo į priešininką. (…) Pagalvojau, kad jeigu nukrito Lenkijoje, tai gali nukristi ir Lietuvoje. Tai galvoju, kiek mes čia Lietuvoje esame saugūs, ar turime kuo numušinėti raketas? Ir kiek jų turime, kokia padėtis apskritai su gynyba Lietuvoje?“ – klausimus Žinių radijo eteryje kėlė V. Plečkaitis.
Jis laidoje „Atviras pokalbis“ dalijosi nuomone, kad informacijos apie Lietuvos karinį pasirengimą nėra pakankamai.
Diplomatas V. Plečkaitis teigė, jog už Lenkijos sienos saugumą atsakingi kariškiai turi atsakyti – kodėl raketa pataikė.
„Jie turi atsakyti. (…) Verta susirūpinti, pirmiausia Lietuvai. Mes, aišku, esame NATO nariai, jaučiame saugumą, jaučiame paramą visokeriopą iš NATO struktūrų, dabar iš ES irgi. Pozicija dabar irgi aiški. ES struktūrose iš pradžių, kaip visada, viskas vyksta labai lėtai.
Kol jie svarsto, patikrina informaciją, priima sprendimus, sušaukia Vyriausybių pirmininkus ir prezidentus, visa tai užtrunka. Ir tas griozdas labai iš lėto sukasi“, – pabrėžė jis.
Diplomatas V. Plečkaitis Žinių radijo laidoje taip pat priminė, jog ES neturi savo kariuomenės, ji gali tik apeliuoti į kitų šalių „gerą valią“.
ES išsaugojo taiką
Europarlamentaras, atsakydamas į kritiką ES biurokratijai, pabrėžė, jog jos tikslas – išsaugoti taiką Europoje.
„Ir ta taika yra išsaugoma. Ir čia turbūt yra pats didžiausias europiečių pasiekimas, kad jie po XX amžiaus labai žiaurių karų pagaliau sugebėjo, kad ir ilgai kalbėdami, turėdami biurokratinius mechanizmus, bet savo žemėje nekariauti. Ir bandyti tą savo teritoriją, kurioje karai nevyksta, plėsti“, – tikino J. Olekas.
Europarlamentaras sutiko, jog ginčų ir nesutarimų tarp šalių yra.
„Ir tokia demokratinė mūsų visuomenės dalis, tai yra pasiekimas. Norėtųsi, kad būtų idilė, kuo daugiau sutarimo. Bet kadangi kiekvienoje valstybėje žmonės renka savo vadovus, atstovus, tai tų nuomonių būna įvairių. Todėl tie ginčai ir vyksta.
Bet pastebėjau, nes labai patyręs europietis, kad po didelių ar per ilgų diskusijų ir ginčų, vis tiek pavyksta rasti kažkokį sutarimą, kuris yra pozityvus. Galbūt yra noro ir daugiau, greičiau. Bet vis tiek judama teisinga kryptimi. O kas nenori – kaip Didžioji Britanija, gali pasitraukti“, – pabrėžė J. Olekas.
Diplomatas V. Plečkaitis laidoje sutiko, jog faktas, kad Europoje karas nevyko, labai gerai, tačiau būtinas uždavinys – panaikinti karą Ukrainoje.
„Yra tokia politologinė nuostata, kad po dviejų kartų turi kilti karas. Ir jeigu pasižiūrėsime į praeitį, dvi kartos taikiai gali sugyventi, bet tada vis tiek ateina karas. Bet Europos pavyzdys, kad karo gali ir nebūti, bet po II Pasaulinio karo ir nebuvo. (…) Bet be karų tautos, ko gero, negali egzistuoti. Šitą pabandė padaryti ES ir galima sakyti, kad beveik sėkmingai, kurį laiką tas vyko, iki šiol.
Bet kai jau Ukraina yra pakviesta į ES iš esmės, tai jau ir Europos uždavinys yra padaryti viską, kad ir šitoje Europos dalyje karo nebūtų. Reikia kažkaip sustabdyti agresorių, neleisti jam plėstis ir jį – nugalėti. Manau, kad čia yra ES indėlis galėtų būti kur kas didesnis“, – pabrėžė jis.
Dvi srovės ir bandymas ieškoti partnerių regione
Žinių radijo laidos „Atviras pokalbis“ pašnekovas V. Plečkaitis taip pat teigė, jog pačioje ES tyrinėtojai aptinka dvi sroves.
„Tai yra federalistai, valstybės ar jų politikai, kurie siekia, kad ES būtų labiau federacinė valstybė ir ES vadovybė iš esmės diktuotų sąlygas ir kitoms valstybėms. Tas, aišku, kertasi su valstybių suverenumu. Bet yra ir tokios valstybės, kurios nuolat pabrėžia savo suverenumą, tautinį identitetą ir siekį jį iškelti virš ES deklaruojamos liberalios ar neoliberalios politikos.
Tai, pavyzdžiui, ta pati Vengrija tai daro, per daug orientuojasi į Rusiją, nes turi labai daug ekonominių interesų su Rusija. (…) Bet yra ir ta pati Lenkija, ypač dabartinė konservatorių vadovybė, kurie labai pasisako prieš ES diktatą ir iškelia savo tautiškumą, pasisako prieš LGBT. Prieš šią bendruomenę pasisako ir Italijos nauja vadovybė“, – pavyzdžius Žinių radijo laidoje vardijo diplomatas V. Plečkaitis.
Jo teigimu, ne visi jaučia, kad tokia didelė sąjunga kaip ES gali būti vieninga. Pastebimos tam tikros tendencijos, kai atskiros šalys buriasi į sąjungas.
„Ta pati Lenkija turi savo planus sudaryti sąjungą nuo jūros iki jūros – nuo Baltijos iki Adrijos. Jau buvo susitikimai Vyriausybių. Lenkija siekia ne tai, kad dominuoti, bet vadovauti tam tikram junginiui pačioje ES, daugiausiai iš vidurio rytų Europos šalių. Taip pat ir kitos tendencijos matomos.
Skaičiau, kad Rumunija, Bulgarija su Balkanų šalimis galvoja apie savo junginį. Kitaip sakant, jau yra pastebimos tam tikros tendencijos ES, kai atskiros valstybės dėl savų interesų apgynimo, iškėlimo ir įtvirtinimo, ieško tam tikrų sąjungų pačioje ES“, – kalbėjo diplomatas V. Plečkaitis.
