Lietuvos Konstitucijoje parašyta, kad „tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“.

„Esminis žodis yra „iš eilės“, – LNK atkreipė dėmesį vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius.

Jis pasakoja, kodėl parašyta taip.

„Vienas iš būdų užkirsti kelią sukoncentruoti valdžią savo rankose yra kadencijų skaičius. Prezidentas yra labai įtakinga figūra, pareigybė, turinti daugybę įgaliojimų, tai nuostata, kad galima būti renkamam dvi kadencijas iš eilės užkerta kelią negeroms tendencijoms valstybėje“, – komentavo buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Visgi yra suprantančių, kad prezidentu galima būti tik du kartus gyvenime.

„Aš, skaitydamas, ir šitaip suprantu, – kad dvi kadencijos, ne daugiau“, – LNK sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jis svarsto apie rizikas, jei tas pats žmogus net ir po pertraukos taptų prezidentu trečią ar ketvirtą kartą.

„Mes galėtume panašėti į kokią Rusiją ar Baltarusiją, ar dar kokias valstybes, kur šeimyna, įvairių interesų klanai užima ir valdo tą šalį ilgus metus bei nuobodžiai“, – teigė politikas.

Anot A. Syso, Konstitucijoje apie pakartotinį rinkimą po pertraukos nekalbama. Kad po dviejų kadencijų padarius pertrauką galima kandidatuoti vėl esą tik numanoma.

„Galbūt kažkas galvoja, kad praleidus kokį keturių ar penkių metų periodą, galima kandidatuoti dar kartą. Aš labai abejočiau, nes, ko gero, Konstitucinis Teismas (KT) lygiai taip pat išaiškintų“, – LNK sakė socialdemokratas.

Kad klausimas nevienareikšmis, sutinka buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Konstitucija apskritai yra gyvas organizmas – jis vystosi ją aiškinant. Konstitucijos aiškinimas po 30 metų gali būti šiek tiek kitoks nei ją rašant ir matant pasaulines tendencijas, kad paprastai, jei ribojamas kadencijų skaičius valstybių vadovams, tai būna tam laikui – dviejų kadencijų, pavyzdžiui, maksimaliai“, – sakė D. Žalimas.

Dabar yra tik vienas žmogus, kuriam ši Konstitucijos nuostata aktuali – dvi kadencijas iš eilės šalį valdė Dalia Grybauskaitė.

Gruodį Eltos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad kitoje kadencijoje daugiausia lietuvių – 17 proc. – norėtų toliau matyti tą patį prezidentą Gitaną Nausėdą, 8,1 proc. – Saulių Skvernelį. 6,4 proc. nori, kad grįžtų Dalia Grybauskaitė.

Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria teisėjus, jėgos struktūrų vadus, siūlo ar vetuoja įstatymus.

Dalia Grybauskaitė ir Gitanas Nausėda

Anot D. Žalimo, Vakarų demokratijose priimta, kad tas pats asmuo prezidentu būna tik dvi kadencijas gyvenime.

„Tai nurodo, beje, ir tarptautinės autoritetingos institucijos. Venecijos komisija, pavyzdžiui, kurios nariu aš pats esu, ne kartą dėl įvairių šalių yra priėmusi tokią nuomonę, kad ši nuostata – būtent susijusi su prezidento pareigybe, yra skirta būtent autoritarizmo tendencijoms arba autoritarizmo rizikai mažinti“, – sakė D. Žalimas.

„Aš nematau čia pagrindo konstituciniam ginčui. Iki šiol visi, bent jau kas dėstė konstitucinę teisę, studentams aiškino, kad dvi kadencijos iš eilės, tai reiškia iš eilės, o praleidus tam tikrą laikotarpį, galima kandidatuoti vėl“, – LNK komentavo V. Sinkevičius.

Pati D. Grybauskaitė nėra komentavusi, ar ji svarstytų vėl kandidatuoti prezidento rinkimuose.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: