Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje dirbantis K. Bartoševičius Eltai pirmadienį sakė, kad jo sprendimas pasitraukti iš Seimo yra susijęs su paties sveikatos būkle, o ne su teisėsaugos paskelbta informacija apie jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių seksualinio prievartavimo.
„Ne, šitas sprendimas nėra susijęs. Šitas sprendimas susijęs su mano asmeniniais iššūkiais, kurie daugiausiai susiję su mano sveikata“, – sakė Seimo narys.
„Žinių radijui“ K. Bartoševičius patikslino, kad jis susiduria su psichologinėmis problemomis, dėl to į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) jis kreipėsi dar praėjusios savaitės penktadienį.
„Norėjau kreiptis dar anksčiau, tačiau buvau komandiruotėje, ir, na, daug įvairiausių sutapimų tiesiog buvo, ir todėl VRK mano pareikšimas pasiekė tik penktadienį“, – teigė K. Bartoševičius.
K. Bartoševičius teigė esantis nustebęs dėl žinių apie jo atžvilgių pradėtą teisėsaugos tyrimą.
„Esu nustebęs, esu sukrėstas, jaučiuosi šoko būsenoje“, – aiškino politikas.
Seimo narys, paklaustas, ar prokuratūros paskelbta informacija, jo manymu, yra pagrįsta, teigė neprisimenantis jokių atvejų, kai galėjęs netinkamai elgtis nepilnamečių atžvilgiu.
„Vargiai tokių atvejų atsimenu. Dėl to net ir neįsivaizduoju, su kuo tai gali būti susiję“, – tvirtino K. Bartoševičius.
Anot jo, šiuo metu yra sunku spręsti, su kuo gali būti susijęs pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Galbūt tai yra noras apšmeižti, bet aš tikiuosi, kad taip nėra“, – „Žinių radijui“ sakė politikas.
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorių atstovas K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
Vis tik, vėliau pranešta, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokuratūra informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
BK 150 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 13 metų.
BK 150 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tas, kas minėtus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų.
BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tas, kas atliko jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Vadovaujantis Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Seimo nario asmuo neliečiamas, o Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis generalinis prokuroras.
