Naujas puslapis mūsų saugumo istorijoje
Lietuvoje apsigyveno pirmoji, dar gana nedidelė Vokietijos brigados karių grupė, tačiau, kaip tvirtino L. Kasčiūnas, visa brigada bus labai pajėgi ir itin svarbi mūsų šalies saugumui.
„Tai yra trys manevriniai batalionai, su visais įgalintojais, su tankų pajėgumu. Kitaip tariant, tai yra rimta jėga. Tai, ką mes turėsime 2027 metais, kai brigada Lietuvoje pasieks visą operacinį pajėgumą, – yra tikrai milžiniška jėga. Nepamirškime, kad ši brigada bus ir yra integruota į vokišką diviziją, kuri yra priskirta mūsų gynybai per NATO regioninius gynybos planus. Ta divizija ateitų iš karto, jeigu tik indikatoriai žvalgybų mums duotų signalą, kad jau situacija yra tokia, jog bręsta kažkoks rimtas konvencinis konfliktas“, – teigė ministras.
Pasak jo, galima sakyti, kad šis etapas – tai naujas puslapis mūsų saugumo istorijoje, tačiau svarbu nepamiršti ir savų namų darbų.
„Reikės ir toliau namų darbus daryti, ir savo diviziją stiprinti, kurti, ir visuotinės gynybos visą tą paveikslą kurti. Penktadienį planuoju pristatyti naują komendantūrų modelį. Atrodo, kad mano pažadas per mėnesį paduoti naują startą komendantūrų sistemai bus įgyvendintas. Tai susiintegruoja tarpusavyje“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Kaip teigė ministras, pagrindiniai vokiečių brigados pajėgumai Lietuvoje pasirodys 2025-2026 metais, o 2027-aisiais metais Lietuvoje turėsime jau 5 tūkstančius Vokietijos karių. Pasak L. Kasčiūno, kol kas į Lietuvą yra atvykę 20 valdymo grupės karių.
„Tai bus ta grupė, kuri koordinuos tolesnius etapus. Šiais metais dar galime tikėtis apie 150 papildomai Vokietijos karių, spalio mėnesį atvykstančių į Lietuvą. Taigi, pradėjome kurti istoriją praktiniais darbais“, – laidoje kalbėjo L. Kasčiūnas.
Be to, kaip atkreipė dėmesį ministras, brigados pajėgumai, esant poreikiui, dar gali augti ir keistis.
„Rusiškais standartais, čia yra beveik divizija“, – tvirtino jis.
Kokius namų darbus reikia atlikti Lietuvai?
Kaip jau L. Kasčiūnas minėjo anksčiau, nors vokiečių brigados atvykimas į Lietuvą yra labai svarbus mūsų šalies saugumo kūrimui, tam tikrus darbus turime be priekaištų atlikti ir patys. Laidoje jis plačiau aptarė, kurie jų šiandien yra kaip niekada svarbūs.
„Mes, be jokios abejonės, kursime, stiprinsime diviziją. Mes norime su savo divizija atsistoti į tuos NATO gynybos regioninius planus, kad galėtume kartu su sąjungininkais manevruoti, jeigu reikėtų duoti atkirtį priešui, atlikinėti kažkokias užnugario funkcijas. Be jokios abejonės, tas sunkinimas, geležinio kumščio kūrimas yra be galo svarbus, bet, aišku, mes truputėlį atsiremiame ir jį finansus, į resursus. Resursai yra tai, ką mes turime skaičiuoti“, – aiškino ministras.
Pasak jo, daugelis procesų dabar priklausys nuo to, kaip pavyks susiderėti dėl papildomo gynybos finansavimo.
„Šią savaitę jau pradėsime tam tikrus žingsnius, pradėsime kalbėtis su opozicinėmis politinėmis jėgomis, kad grįžtų prie mūsų derybų stalo. Aš tikiuosi, kad, jeigu mes rasime kažkokį sprendinį, kuris vestų mus į 3 procentus bendro vidaus produkto nuo kitų metų, tai divizijos kūrimas irgi galėtų tapti realiu projektu Lietuvoje“, – vylėsi L. Kasčiūnas.
Jei greitu metu susitarti politikams nepavyks, L. Kasčiūno teigimu, viskas tik kelsis į ateitį.
„Aš vis tik tikiu, kad vienokiai ar kitokiai mokestinei kompozicijai mes rasime pritarimą, net ir rinkiminiais metais. Tos politinės jėgos, kurios vis tik modeliuoja savo pasikeitusį vaidmenį po kitų rinkimų, turbūt labai gerai supranta, kad dabar geriau priimti sprendimus“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Tiesa, vis pasigirsta raginimų ir pasiūlymų, kad Lietuva, sprendžianti savo gynybos pajėgumų finansavimo klausimus, neturėtų bijoti net ir skolintis. Į tokias mintis sureagavo pats ministras.
„Aš nesu didelis finansų specialistas, bet, be jokios abejonės, skola visą laiką paauga palūkanomis, kurias reikės grąžinti. Klausimas, koks yra tas mastas – kiek mes galime pasiskolinti ir kaip tai gali mus paveikti ateityje? Aš tikrai neatmetu tokio varianto, bet pirmiausia ieškokime tvaraus finansavimo, o tvarus finansavimas yra mokestiniai sprendimai“, – dalijosi L. Kasčiūnas.
Į Lietuvą vokiečiai daug investavo ir anksčiau
Atsargos pulkininkui G. Ažubaliui vokiečių brigada yra puikiai pažįstama. Pirmadienį, dar prieš į Lietuvą atvykstant pirmiesiems vokiečių kariams, jis Žinių radijuje pasidalijo, kokiomis nuotaikomis pats pasitinka šį naują ir labai svarbų etapą.
„Net šiek tiek širdis baladojasi, atvirai pasakius. Mintys geriausios, nuostabiausios. Tai tikrai yra istoriškas momentas“, – teigė G. Ažubalis.
Jis pabrėžė, kad jau nuo 1995 metų vokiečiai daug investavo į Lietuvos karius ir juos mokė labai svarbių dalykų.
„Mes turėjome vidutiniškai apie 40-60 žmonių Vokietijoje, mūsų kariškių, kurie mokėsi, praktikavosi, mokėsi įvairiausių specialybių. Jie labai daug investavo į lietuvius, į Lietuvą, į mūsų kariuomenę. Generolas Žukas – vienas pirmųjų ten studijavo ir po to rengė visus tuos konceptus, kurie rėmėsi į būtent vokiškas doktrinas kariavimo ir taip toliau. Tos pastangos nenuėjo veltui. Mūsų ginkluotė – irgi labai vokiška, galima sakyti, labai daug yra įsigyjama iš jų. Pagaliau mes turime ir tai, kas neįtikėtina“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Jis plačiau aptarė ir į Lietuvą atvykstančios vokiečių brigados pajėgumus.
„Tai yra šarvuota brigada. Jie visai neseniai brigadai davė naują numerį – 45-ta brigada. Su tuo numeriu jie nori pradėti nuo balto lapo. Į brigados sudėti įeina elitiniai, stipriausi šarvuoti batalionai, iš kurių dabar ir kovinė grupė Rukloje sudaryta yra, 122-tas šarvuotas batalionas su naujausiomis, geriausiomis pasaulyje kovos mašinomis „Puma“, naujausi „Leopardai“ dabar gaunami kaip tik“, – vardijo G. Ažubalis.
Be reikalingo finansavimo nieko nebus
G. Ažubalis laidoje aptarė ir kone labiausiai Lietuvoje šiuo metu aptariamą klausimą – gynybos finansavimą. Jo manymu, dabar politikų susitarimas yra be galo svarbus.
„Mes dabar pakliuvome ne į pačią geriausią padėti. Rinkiminiai metai – man, net nesant politologui, visiškai aišku, kad politikams dabar be galo svarbu susitarti, kalbėti apie milžiniškas išlaidas“, – teigė jis.
Pasak atsargos pulkininko, gynybos finansavimas – tai visa ko pagrindas.
„Be šito pagrindo, be finansavimo viskas labai paprasta: nebus absoliučiai nieko. 3 procentai yra tik grindys. Dabar kalbama apie 4 ir, manau, kalbama pagrįstai. Mes turėtume tą pasiekti kuo greičiau, bent jau kažkuriam laikui, kol pradėsime pildyti. Kitaip mes galime apie nieką čia nekalbėti. Ne tik apie tankus ir oro gynybą, bet ir apie šaukimą, dronus ir taip toliau.
Tiesiog vėl bus palaikymas kelnių ir nieko daugiau. Dėl to mes ir matome visą tą trypčiojimą, krūpčiojimą su ta divizija. Žiūrėkite, 2 metai praėjo, o finansavimo nėra, todėl nieko ir negirdime apie tą diviziją, iš esmės“, – aiškino G. Ažubalis.
Jo teigimu, be reikiamo finansavimo, kariuomenė negali dalintis ir jokiais pažadais.
„Aš vis tik tikiu mūsų politikų išmintingumu ir ryžtingumu. Tiesiog po rinkimų, rudeniop, tikiuosi, mes pajudėsime iš to“, – teigė G. Ažubalis.
Aptarė brigados personalo klausimą
Pastaruoju metu daug diskutuojama ir apie tai, kad vokiečių kariuomenė, kaip ir bet kuri kita, turi tam tikrų problemų su personalu. Vis dėlto, rimtų iššūkių, dėl kurių turėtume dvejoti, ar Lietuvai svarbūs tikslai bus pasiekti, G. Ažubalio manymu, nematyti.
„Jie pasieks tą tikslą, kurį užsibrėžė. Visada taip buvo. 5 tūkstančiai vokiečių sausumos pajėgoms, tam momentui, tikrai nėra jokia problema. Aišku, yra tokių kitų vidinių reikalų“, – teigė jis.
Apskritai, pasak pašnekovo, reikia turėti omenyje, kad vokiečiai pirmą kartą dislokuoja karius nuolatiniam buvimui už savo šalies ribų.
„Aš manau, mes ilgam turėsime šį dalyką, o tie visi socialiniai dalykai, kaip atvažiuoti į šalį ir panašiai – čia jiems yra tokia naujovė, kurią jiems reikės išgyventi, prisitrinti ir judėti į priekį, o po metų ar kitų – viskas susitvarkys. Procesai rotaciniai, pakeitimai personalo – viskas bus. De fakto, jiems reikės mokytis to, kaip pas juos buvo ir iki šiol yra su amerikiečiais. Jie tą pačią patirtį dabar turės čia“, – teigė G. Ažubalis.
Tiesa, dabar Lietuva, priimanti vokiečių karius, turės įvykdyti tam tikrus uždavinius.
„Priimančioji šalis – netgi pagal NATO kanonus, ji tam tikrą dalį tų hostinimo išlaidų turi padengti ir turi nuolat dengti tas tam tikras išlaidas, tam tikrose kategorijose. Įvairios paslaugos – lygiai taip pat. Čia yra daug detalių, be jokios abejonės“, – teigė G. Ažubalis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
