„Manau, kad netrukus pajudėsime su ambasadorių skyrimais“, – pirmadienį po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.
„Esame toliau toje fazėje, kai kalbamės dėl kandidato. Manau, kad sutarsime dėl abiem pusėm priimtino kandidato“, – aiškino ji.
Visgi, klausiama, ar tokia kandidatūra gali atsirasti po naujo atrankos konkurso, ar galbūt pasiūlius pretendentą pačiam prezidentui, A. Skaisgirytė kartojo, kad svarbiausia – abiejų institucijų sutarimas.
„Tai būtų dar vienas kandidatas, dėl kurio sutarė ir Vyriausybė, ir Prezidentūra“, – į žurnalistų klausimus panašiomis frazėmis atsakinėjo ji.
Kaip pranešta anksčiau, jau nuo praėjusių metų pabaigos tęsiantis konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, pirmadienį URK rengė uždarą posėdį, kuriame aptarė diplomatų skyrimo procedūras. A. Skaisgirytė patikino, kad posėdyje tvyrojo gera atmosfera. Be to, nurodė patarėja, URK nariai buvo supažindinti su prezidento kandidatams į diplomatinių atstovybių vadovus keliamais reikalavimais.
„Tai vienas jų – profesionalumas. Kitas – procesų skaidrumas. Ir trečias – kolegialumas darbo su Vyriausybe“, – tikino A. Skaisgirytė.
Kolegos F. Jansono pasisakymų nekomentuoja
Po posėdžio A. Skaisgirytė sulaukė klausimų ir dėl jos kolegos Prezidentūroje, vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono pasisakymų apie ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesus. Kaip pranešta anksčiau, Užsienio reikalų ministerijos (URM) bei Daukanto aikštės liudijimai, kada prezidentui buvo pristatyta pirmoji kandidatūra į atstovybės Lenkijoje vadovus, išsiskyrė.
Klausiama, kada Prezidentūrą išties pasiekė pirmoji kandidato pavardė, A. Skaisgirytė nepasakė.
„Tas neturi reikšmės, kada pateiktas. Turi reikšmę, kada jis suderintas“, – tenurodė ji, nesileisdama į detalesnes diskusijas.
Prezidento patarėja nekomentavo ir aplinkybių dėl G. Nausėdos paviešintų poros diplomatų, pasak šalies vadovo, dalyvavusių atrankos konkurse pavardžių – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano. Vėliau F. Jansonas nurodė, kad prezidentas šias pavardes atspėjo.
„Aš nenorėčiau komentuoti savo kolegų pasakymų,. Tiesiog pakartoju – diskusijose su Vyriausybe ieškosime tinkamiausios kandidatūros ambasadoriui Lenkijoje“, – kartojo ji.
Tuo metu kalbėdama apie F. Jansono iškeltą idėją dėl ambasadorių skyrimo tvarkos pokyčių, A. Skaisgirytė nurodė, kad ši procedūra negali būti lyginama su teisėjų skyrimais.
„Diplomatų skyrimo tvarka, žinoma, nėra tokia pati kaip teisėjų. Čia yra šiek tiek niuansas dėl to, kaip mes pateikiame galimą ambasadorių kitai pusei ir kitai šaliai. Šiuo atveju, užsienio politikoje yra tam tikrų niuansiukų, kurie turi būti suvokiami ir įvertinami“, – paaiškino A. Skaisgirytė.
Dėl naujų paskyrimų nerimo nėra
Kaip anksčiau po URK posėdžio žurnalistams sakė URM kanclerė Inga Černiuk, praėjusių metų rudenį Prezidentūrai buvo pateiktas sąrašas su kandidatais į 14 diplomatinių atstovybių – į jas ambasadoriai turėtų būti paskirti per šiuos metus.
A. Skaisgirytė nurodė, kad nemato pagrindo nerimauti, jog šie paskyrimai gali strigti.
„Baimės tikrai nėra, nes tikimės, kad sutarsime dėl visų. Tikrai reikia (sutarti – ELTA). Lenkija, kaip žinome, yra prioritetas, bet yra ir kitos šalys“, – nurodė šalies vadovo patarėja.
„Kiek reikės, tiek ir truks“, – pridūrė ji, klausiama, kiek gali užtrukti pastarųjų diplomatų paskyrimai.
Konfliktas tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro tęsiasi nuo praėjusių metų
Nuo praėjusių metų pabaigos tęsiantis ginčams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, Prezidentūra praėjusią savaitę paprašė URM kanclerės pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus. Savo ruožtu Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija atkreipė dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių.
Prezidentūrai kilę klausimai dėl konstitucinių galių viršijimo – nesuprantami. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas įsitikinęs, kad G. Nausėda turi teisę susipažinti su minėta medžiaga.
Be to, pasak patarėjo, tokiu būdu būtų atsakyta, ar konkursas į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo postą iš tiesų įvyko.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Vėliau prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad ambasadorių paskyrimas stringa, nes vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
URK nariai tikisi, kad dėl ambasadoriaus Lenkijoje pavyks susitarti sausio mėnesį
Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis viliasi, kad jau sausio mėnesį pavyks išspręsti konfliktą tarp institucijų sukėlusį ambasadoriaus Lenkijoje klausimą. Visgi, tam, kad sutarimas būtų rastas, pažymėjo jis, dar prireiks kelių susitikimų su Prezidentūros atstovais.
„Nusprendėme, kad po dviejų savaičių darysime uždarą fizinį posėdį, kuriame, tikėkimės, pabandyti sutarti. Kol kas ministerija nesulaukia jokių argumentų, kodėl anksčiau pateiktos kandidatūros nėra tinkančios. Manau, kad derybos šiame kontekste dar tęsis“, – po posėdžio žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.
„Po dviejų savaičių susitiksime ir gal jau tada bus pirmi rezultatai“, – pridūrė jis.
Tačiau Prezidentūrai ir ministerijai net sutarus dėl naujo ambasadoriaus, aiškino Ž. Pavilionis, naujas diplomatas Varšuvoje taip greitai neatsiras.
„Jei sutartume sausio mėnesį komitete, ambasadorius, duok Dieve, būtų paskirtas iki žiemos pabaigos“, – sakė URK pirmininkas.
Bet kuriuo atveju, leido suprasti Ž. Pavilionis, vykęs pokalbis su URK posėdyje dalyvavusia prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte buvo konstruktyvus.
„Aiškinomės su senais diplomatiniais vilkais, o ne „Pilypais iš Respublikos“, kurie bandė įnešti Pakso dvasią“, – prezidento vyriausiąjį patarėją Frederiką Jansoną galvoje turėdamas sakė Ž. Pavilionis.
„Valstiečių“ atstovas Užsienio reikalų komitete Giedrius Surplys taip pat teigė, kad per sausį viešojoje erdvėje rezonavusį konfliktą įmanoma išspręsti.
„Užsienio reikalų komitetas uždėjo ranką ant pulso. Žiūrėsime, kad būtų sugrįžta į normalias vėžes ir kandidatai būtų kuo greičiau paskirti“, – sakė žurnalistams „valstietis“.
„Šiandien bent jau aš išgirdau, kad tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek Prezidentūra nori surasti geriausią kandidatą. Yra įvykęs tam tikras nesusikalbėjimas, alyvos į ugnį įpylė tai, kad viskas tapo labai vieša ir įžeidžiama. Tačiau sprendimas atrodo yra labai arti.
Tikiuosi, kad per sausį mes konfliktą užbaigsime“, – sakė politikas.
Nuo praėjusių metų pabaigos tęsiantis konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, pirmadienį URK rengė uždarą posėdį, kuriame su Prezidentūros atstovais aptarė diplomatų skyrimo procedūras.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė po posėdžio žurnalistams sakė, kad Vyriausybė ir Prezidentūra netrukus ras kompromisą dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūros. Jos teigimu, tai turėtų būti abiem pusėms tinkamas diplomatas. Tačiau patarėja neatskleidė, ar tokio kandidato pavardė gali būti pasiūlyta paties prezidento.
