Kokie esminiai klausimai?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata jau prieš kurį laiką viešojoje erdvėje iškėlė visą eilę klausimų dėl vokiškų tankų pirkimo. Po trečiadienį įvykusio uždaro NSGK posėdžio R. Lopata Žinių radijo laidoje teigė, jog kai kuriuos atsakymus jis gavo.
„Mes išklausėme tik karinio patarimo, argumentacija, esanti tame kariniame patarime, bet procesas nesibaigia. Reikia politinių, ekonominių ir kitokių vertinimų. Kol kas per anksti komentuoti. Bet klausimų man išlieka bent man“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo pašnekovas R. Lopata.
Jis teigė, jog kaip esminę problemą jis mano vieną aspektą.
„Kaip viena motyvacija, kuri viešojoje erdvėje yra nuskambėjusi – strateginė. Jeigu tai yra mūsų reakcija į vokiečių kuriamą tankų koaliciją, ar tai reiškia, kad būtent taip yra kuriama Europos strateginė autonomija? Ir ką tokiu atveju reiškia santykiai su mūsų strateginiais partneriais – JAV“, – esminį aspektą laidoje „Dienos klausimas“ įvardijo parlamentaras R. Lopata.
Seimo nario teigimu, jeigu kyla šie klausimai, kyla ir dar kiti – ar Lietuvai yra reikalingi tankai, o gal kitos priemonės.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Arvydas Pocius tikino, jog darbai turi būti derinami tarp NATO šalių.
„Reikia pasižiūrėti iš tos pusės, kad mes esame NATO nariai, kaip ir JAV, Vokietijos, kitų NATO sąjungininkų narystė įpareigoja derintis tam tikrus veiksmus.
Jeigu mes jau žinome, kad yra atnaujinti NATO Rytinio flango ir apskritai NATO gynybos planai, tai tuose planuose turi būti ir tam tikri pajėgumai. Jeigu Lietuvos siekiamybė yra turėti čia sąjungininkus, reikia kalbėtis su visais čia dalyvaujančiais gynybos reikaluose“, – savo poziciją dėstė A. Pocius.
Abu pašnekovai teigė, jog diskusija yra tik prasidėjusi, jokie finaliniai sprendimai nėra priimti.
R. Lopata kalbėjo, jog galutinį sprendimą dėl tankų įsigijimo turėtų priimti Vyriausybė ir Seimas.
NSGK narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas A. Pocius pabrėžė, jog apie tankų įsigijimą yra kalbama jau seniai. Bet situacija tada, iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje, buvo visai kita.
„Tuo metu pagal turimą biudžetą ir geopolitinę situaciją nebuvo rimtos diskusijos, kuri jau šiuo metu subrendusi. <...> Ši situacija verčia ne tik mus, bet ir visas NATO šalis sugrįžti prie konvencinio karo grėsmės. Ir pradėti galvoti ir stiprinti savo turimus pajėgumus. Čia vėl sugrįžtame prie karinio vertinimo, kuris pateikiamas politikams. Ir palaiminimas bus gaunamas iš politikų“, – apie procedūrą Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė A. Pocius.
Opozicijos kritika
Valdančiosios koalicijos atstovai R. Lopata ir A. Pocius nenorėjo vertinti kritikuojamų krašto apsaugos ministro A. Anušausko pareiškimų dėl perkamų tankų. Štai prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
O NSGK narys, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas kritikos krašto apsaugos ministrui pažėrė.
„Jo ilgas liežuvis, lėtas charakteris ir naivumas – pačios blogiausios savybės. Jūs galvojate, kad mes to negauname tam tikrų signalų iš savo partnerių, arba tam tikrų klausimų? <...>
A. Anušauskas vienas nieko nesprendžia. Tai yra ministras, kurį paskyrė Seimas ir jis turi aiškias užduotis ir privalo numatyti grėsmes pačias blogiausias, informuoti ne tik komitetą, bet ir visuomenę“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo opozicijos atstovas D. Gaižauskas.
Jis teigė, jog apie tankų pirkimui skirtus 2 milijardus eurų pirmą kartą sužinojo iš žiniasklaidos.
Kitas opozicijos atstovas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog
„Man atrodo, kad viena iš didesnių klaidų, kuri buvo padaryta visame šiame procese iki šiol – NSGK kaip tiesiogiai atsakingas už panašaus pobūdžio klausimų sprendimą tik trečiadienį buvo informuotas apie visą procesą, derybas, visus kitus aspektus“, – teigė politikas.
Paklaustas, kodėl krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tokią informaciją pirmiausia parašo į feisbuką, o ne suteikia NSGK nariams, A. Mazuronis tikino, jog tai ir yra problema.
„Man atrodo, kad A. Anušauskas trečiadienį posėdyje išgirdo iš visų, tiek opozicijos, tiek ir valdančiųjų atstovų: visi vieningu balsu sutarė, kad padarytos klaidos informuojant komitetą ir padarytos klaidos ministro komunikavime viešojoje erdvėje. Čia yra pagrindinės klaidos“, – kalbėjo Darbo partijos lyderis A. Mazuronis.
„Ar galime sau leisti laukti 10 metų?“
Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis Žinių radijo eteryje kėlė jam svarbius klausimus šia tema – kada minėti tankai Lietuvą pasiektų?
„Nedrįsčiau abejoti kariuomenės štabais, kurie vertina situaciją, vertina biudžetą, kokį jie turės kelerių metų perspektyvoje. Neturiu net tokių pajėgumų numatyti viską, ką jie planuoja.
Vienintelis dalykas, kuris nėra man iki galo aiškus yra tas laikotarpis, per kiek tie tankai gali būti pristatyti. Ar mes galime sau leisti 10 metų laukti tų tankų? Taigi, priimant sprendimus pristatymo terminai irgi turėtų būti nustatyti“, – kalbėjo V. Malinionis.
