Kone dešimtmetį moterims padedanti Zita matė daug. Sunkiausia, anot jos, kai moteris, ar nepilnametė, negalinti pasirūpinti savimi, išgirsta, kad laukiasi.
„Prisidirbai, tai dabar pati ir tvarkykis. Tada, aišku, jos būna pasimetusios ir nežino, ką ir bedaryti“, – LNK sakė Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
Nepriteklius, maisto stoka ir svajonės apie nuosavą būstą – taip gyvena dalis jau ir pagimdžiusių moterų.
„Krizinis nėštumo centras tada suteikia ir sauskelnes, rūbelius, mišinukus. Pas mus apie 300–400 moterų kasmet kreipiasi“, – sakė LNK pašnekovė Z. Tomilinienė.
Kokia parama ir paslaugos yra prieinamos nėščiosioms ir vaikams iki 2 metų. Realią situaciją nusprendė išsiaiškinti mokslininkai kartu su nevyriausybininkais.
„Žodis „šokiravo“ man turbūt nėra tinkantis, nes aš jau daug metų dirbu šioje srityje, mačiau visko. Šis tyrimas yra be galo aktualus. Jis yra tiek aktualus, kad net baisu kartais darosi“, – LNK sakė NVO Vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.
Anot vaiko teisių gynėjų, nors nepilnametės Lietuvoje gimdo vis rečiau, bet dėl lytinio švietimo spragų situacija yra vis dar sudėtinga. Pateiktais duomenimis, 2017 metais pagimdė 211 nepilnamečių, 2018 metais – 173, 2019 metais – 136, 2020 metais – 109, o 2021 metais – 98.
„Lydi visą gyvenimą, ir, ko gero, lydės visą gyvenimą, pamatytas vaizdas, kaip išbalusi nepilnametė, jos vaikutis ne tik baltas, bet ta oda persišviečia ir atrodo, kad visos kraujagyslės matosi, net toks melsvas, iš to bado“, – LNK pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė.
Profesorė su LNK žiniomis dalijosi situacija, kai prieš kelis dešimtmečius pati dirbo Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Tačiau sako, kad per tiek laiko nelabai kas ir pasikeitė.
„Jūs įsivaizduokite, nėščia moteris prieš pat gimdymą, ji turi 70 dienų išgyventi už 315 eurų. Toks vakuumas ir liko jau per 30 metų mūsų Nepriklausomybės. Mes ir apiplešiame tuos žmones, kurių nepamaitiname“, – sakė I. Tamutienė.
Sakoma, kad sotus alkano neužjaučia, tačiau tai neturėtų galioti valstybei.
„Vienkartinė išmoka nėščiai mamai, kuri neturi reikiamo socialinio draudimo stažo, iš valstybės biudžeto mokama 315 eurų, tai yra 20 eurų daugiau nei praėjusiais metais. Visos šeimos, kuriuose vaikučiai gimsta, gauna vienkartinę išmoką gimus vaikui. Ši išmoka irgi padidėjo 33 eurais ir dabar sudaro 539 eurus. Sakyti, kad tai yra vienintelė išmoka – toli gražu ne“, – LNK sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.
Nurodoma, kad dalies apklaustųjų egzistencija, ypač, kalbant apie būstą, yra pakibusi ant plauko. Ir tai nėra vien tik vargingiausiųjų problema.
„Tas skurdas ne tik nedirbančius paliečia“, – LNK sakė VDU atstovė I. Tamutienė.
„Vienišos mamos, kurios yra pamestos savo vyrų, nenoriu net gilintis į tas buitines situacijas, bet jos yra statistiniai vienetai, o ne žmonės“, – LNK kalbėjo NVO Vaikams konfederacijos direktorė E. Urbonienė.
Kas laukia tik gimusių vaikų? Anot specialistų, pirmasis tūkstantis dienų gyvenime yra pats jautriausias laikotarpis, kai žmogus vystosi sparčiausiai. O kai kurių motinų vadinamieji vaiko pinigai yra vienintelės pajamos.
„Bet realybėje valdžia nepakankamai padeda nėščioms, ar pagimdžiusioms moterims. Tie vaiko pinigai – tie 80 eurų, tikrai yra ašaros“, – kalbėjo Krizinio nėštumo centro vadovė.
Prasimaitinti sugebama tik su „Maisto banko“ pagalba.
„Vaikai šitos grupės yra kaip ir diskriminuojami pagal amžių. Nes pavyzdžiui, lopšeliuose, darželiuose, ten jau maitinimas atsiranda, mokyklose – irgi jau yra nemokamas maitinimas“, – LNK sakė VDU atstovė I. Tamutienė.
„Kasmet šeimos gauna vis didesnes išmokas. Ir jeigu sudedi, kai auga viena, kita išmoka, tai sakyti, kad nepakankama... Tai gali gauti ir socialinę pašalpą, šildymo ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė S. Kulpina.
Tyrimas atskleidė ir gerąją medalio pusę – fizinė sveikatos priežiūra yra vertinama palankiai. Tačiau emocinės paramos trūksta – lankomis priežiūros po gimdymo taip pat.
„Turbūt visada galima pasitempti ir tai, ką pačios savivaldybės kalba ir vertindami savo socialinių paslaugų prieinamumą, jų efektyvumą, visą laiką nuolat kartoja, kad jie susiduria su psichologų stygiumi, ypatingai regionuose. Motyvuotų ir socialinių darbuotojų (trūksta, aut. p.). tad specialistų tikrai trūksta, tą galiu pasakyti ir apie mūsų tarnybą“, – LNK sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
NVO Vaikams konfederacijos direktorė E Urbonienė tikino, jog tai turi būti pradėta nacionalinė programa.
„Kuri daugelį metų į priekį numatytų aiškius žingsnius, aiškius finansus, ką reikia daryti ir kaip reikia keisti visą šią situaciją“, – sakė ji.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
