Kaip informuoja teismo atstovė Kristina Kolesnikė, Alytaus teisėjai skunde iš valstyės prašo žalos atlyginimo – bendra suma viršija 1,5 milijono eurų.
Savo pareiškimuose teisėjai palaikė anksčiau Konstituciniame Teisme priimtus nagrinėti kitų teisėjų prašymus ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos, susijusios su Teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme numatais nurodymais.
Taip pat Alytaus teisėjai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą užduodant klausimus, ar „Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis turi būti laikomi taikytinais, sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio teisėtumo“.
Anot teismo, šiuo metu jau gauta 14 skundų, kuriuos pasirašė 213 teisėjai – bylos iškeltos dėll valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir neveikimo.
Pirmieji į teismą dėl atlyginimų kreipėsi Kauno apygardos teismo teisėjai.
„Teisėjai pareiškime nurodė, kad, 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei, teisėjų atlyginimai buvo mažinami tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį, – buvo rašoma teismo pranešime. – Pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 m. spalio 1 d. atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams buvo atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę. Pareiškėjų teigimu, nors 2019 m. I ketvirtį bazinis dydis buvo padidintas nuo 132,50 Eur iki 173 Eur, tuo pat metu buvo pakeista mokestinė sistema, darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui. Taigi realus bazinio dydžio padidinimas matyti padalijus 173 Eur iš 1,289 (mokestinės sistemos pakeitimo santykis), t. y. realus bazinis dydis padidėjo tik iki 134,2 Eur. Nuo 2022 m. pradžios bazinis dydis numatytas 181 Eur, tačiau įvertinus mokestinės sistemos pakeitimą matyti, kad bazinis dydis iš tikrųjų yra 181/1,289 = 140,4 Eur, tai yra bazinis dydis vis dar yra mažesnis, negu buvo 2008 m. (141,9 Eur), t. y. neatkurtas į ikikrizinį lygį.“
Pareiškime teismui taip pat teigiama, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas (be priedo už stažą) 2008 m. buvo 2 440,85 Eur (bruto), o 2021 m. teisėjų atlyginimas (be priedo už stažą), įvertinus 2019 m. mokesčių reformą, sudarė 2 362 Eur (bruto).
„Taigi, nors atrodo, kad teisėjų atlyginimai per 13 metų laikotarpį padidėjo apie 8 proc., realiai teisėjo atlyginimas vien dėl mokestinių pasikeitimų nominalia išraiška sumažėjo 3,2 proc.“, – nurodė Kauno apygardos teismo teisėjai.
Jie taip pat tvirtina, kad teisėjų atlyginimo santykinis mažėjimas yra nulemtas įstatymo leidėjo elgesio, konkrečiai, nepakankamų veiksmų reguliuoti teisėjų darbo apmokėjimo dydį, o toks neveikimas prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui.
„Teisėjų atlyginimų dinamika parodė, kad konstitucinį teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimą lėmė ne tik įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, bet ir netinkamas esamas teisinis reguliavimas“, – skunde teismui pažymėjo teisėjai.
Jie taip pat teigia, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio.
Teisėjų nuomone, bazinio dydžio nustatymo tvarka yra nekonkreti, tiesiogiai nesusijusi nei su realiu infliacijos dydžiu, nei su vidutiniu šalies ūkio atlyginimu, nei su kitų valstybės valdžios pareigūnų atlyginimais.
„Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tam tikrus kriterijus (vidutinė metinė infliacija, minimali alga, vidutinė alga ir kt.), tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti“, – pabrėžė jie.
Kad teisėjai gauna per mažus atlyginimus, prieš dvi savaites buvo pareiškusi ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) valdyba, kurios viešai išplatintame pranešime teigiama, kad tokia situacija kelia grėsmę teisėjų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragina juos didinti.
„Išmintis, intelektas, patirtis, aukščiausio lygio profesionalumas, padorumas, sąžiningumas, kūrybiškumas, nešališkumas – visomis šiomis savybėmis pasižyminčio teisėjo tikisi visuomenė, – teigiama išplatintame kreipimesi. – Galima klausti, kiek tokius visuomenės lūkesčius atitinkančių teisininkų šiandien yra pasiruošę pasirinkti teisėjo profesinį kelią už mėnesinį 1 695 Eur atlyginimą (apylinkės teisėjo, neturinčio tarnybos Lietuvos valstybei stažo, atlyginimas atskaičius mokesčius), suvokdami, kad po daugybės metų tarnystės teisingumui, jei pasisektų pasiekti teisėjų profesinės karjeros viršūnę – tapti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju, jie per mėnesį uždirbtų 2 611 Eur (maksimalus trisdešimties ir daugiau metų tarnybos stažą turinčio LAT teisėjo atlyginimas atskaičius mokesčius). Nekeista, kad net teisės studijas baigiantys studentai, nekalbant apie profesinę patirtį turinčius teisininkus, vis rečiau galvoja apie teisėjo profesiją kaip apie teisininko karjeros viršūnę.“
„Deja, tuo pat metu teisėjų atlyginimai vidutiniškai augo žymiai lėčiau, o didelės dalies teismų teisėjų faktinis (po mokesčių) atlyginimas iki šiol net nepasiekė iki 2008 m. ekonominės krizės buvusio lygio, – nurodo (LRTA). – Šiandien susiduriame su situacijomis, kai teismo kanclerio atlyginimas yra didesnis nei tame teisme dirbančių teisėjų; kai bylą nagrinėja teisėjas, gaunantis mažesnį atlyginimą už kaltinimą toje byloje palaikantį prokurorą; kai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo sprendžia teisėjas, gaunantis mažesnį atlyginimą nei atitinkamą teikimą surašęs kriminalinės žvalgybos institucijos pareigūnas, ir kt.“
Teisėjai teigia, kad susiklosčiusi situacija kelia grėsmę ir Lietuvos įsipareigojimams ES, susijusiems su veiksmingos teisminės gynybos principo užtikrinimu.
„LRTA valdyba reiškia apmaudą dėl susiklosčiusios kritinės teisėjų atlyginimų situacijos Lietuvoje, tokia situacija negali būti toleruojama, tai yra pripažinusios ne tik Lietuvos teisininkus vienijančios organizacijos, bet ir aukščiausi valstybės pareigūnai, – teigiama kreipimesi. – Jaučiame ir suprantame teisėjų bendruomenėje dėl to tvyrantį nusivylimą ir kylantį pasipiktinimą. Pripažįstame kiekvieno teisėjo teisę atskirai ar kolektyviai ginti vieną iš esminių nepriklausomo teismo sąlygų – teisėjo finansinį nepriklausomumą teismine tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurių kaimyninių valstybių konstituciniams teismams jau yra tekę spręsti panašaus pobūdžio klausimus.“
